Lyg antrą kartą gimusi
25 metų Eglė Kadžiulienė per Jonines braukė ašaras. Džiaugsmo. Gegužės 22-ąją jos ir Gintaro vienerių metų sulaukęs pirmagimis sūnus Jokūbas pradėjo vaikščioti.
E.Kadžiulienė galėjo niekada neišgyventi visiems tėvams be galo laimingos akimirkos.
Dar prieš tris mėnesius jauna moteris komos būsenos gulėjo ligoninėje Lenkijoje ir niekas negalėjo pasakyti, ar ji išgyvens. E.Kadžiulienės būklė buvo kritiška.
Staiga ir nežinia dėl kokių priežasčių apnuodytos kepenys liovėsi funkcionuoti, ligonė nugrimzdo į komą. Jai reikėjo skubiai persodinti kepenis.
Ar spės atsirasti donoras? E.Kadžiulienės artimieji nei dieną, nei naktį negalėjo sau rasti vietos.
Donoras, tiksliau donorė lenkė, atsirado G.Kadžiulio 28-ojo gimtadienio dieną – kovo 29-ąją. Tos pačios dienos vakarą paaiškėjo, kad jos kepenys tinka persodinti lietuvei.
Kovo 30-oji, kai E.Kadžiulienei buvo sėkmingai persodintos kepenys, tapo jos antrąja gimimo diena. Moteris sveiksta ir kasdien mintyse dėkoja ją iš mirties nagų ištraukusiems lenkų gydytojams. Ir likimui, atsiuntusiam jai išgyvenimo stebuklą.
Per Velykas – į ligoninę
E.Kadžiulienė staiga sunegalavo praėjusių Velykų antrąją dieną. Tuo metu Kadžiuliai gyveno Lenkijos Ostruvo mieste. Gintaras žaidė šio miesto klube „Atlas Stal“.
„Tą dieną mes laukėm svečių. Nuvažiavau į parduotuvę, pripirkau daug maisto, ketinau gaminti vaišes. Daugiau nieko nepamenu.
Atmintis ir suvokimas pradėjo grįžti tik po kepenų transplantacijos operacijos Varšuvos ligoninėje, kai buvau perkelta į bendrąją palatą“, – pasakojo E.Kadžiulienė.
Kas jai atsitiko, moteris sužinojo iš artimųjų.
Antrąją Velykų dieną E.Kadžiulienei smarkiai pageltonavo akių obuoliai. Iš rytinės treniruotės grįžęs G.Kadžiulis pakvietė krepšinio klubo gydytoją.
Apžiūrėjęs krepšininko žmoną gydytojas jai patarė nedelsiant vykti į ligoninę.
Lydima gydytojo E.Kadžiulienė išvažiavo į Ostruvo ligoninę. E.Kadžiulis liko prižiūrėti tuo metu dar 10 mėnesių sūnaus Jokūbo.
E.Kadžiulienei ligoninėje buvo įtarta infekcinė liga ir ji greitosios automobiliu išvežta į už 120 kilometrų esančią Poznanę, kur yra infekcinių ligų ligoninė.
Kitą dieną G.Kadžiulis jau buvo pas žmoną. Mažuoju Jokūbu atvažiavo pasirūpinti Gintaro motina Bronislava Kadžiulienė.
Poznanės ligoninėje G.Kadžiuliui po pokalbio su jo žmoną gydžiusiu profesoriumi pakirto kojas. Medikas pasakė, kad Eglei išsivystė kepenų nepakankamumas ir jas gali tekti persodinti, bet ar tikrai to reikės, paaiškės po kelių dienų.
Gydytojai neturėjo jokių paaiškinimų, kodėl jaunos moters kepenys taip smarkiai pakenktos.
Nuovargį teisino pervargimu
E.Kadžiulienė pasakojo iki tol nejautusi jokių sunkios ligos požymių. Jai niekas neskaudėjo, jos nepykino.
Moteris stengėsi sveikai maitintis, nerūkė, niekada nepiktnaudžiavo alkoholiu. Lieknai ir aukštai E.Kadžiulienei neteko laikytis dietų.
Atvirkščiai, jai buvo problema priaugti svorio. 175 centimetrų ūgio E.Kadžiulienė svėrė kaip manekenė – 54-55 kilogramus.
Krepšininko žmona nerimavo tik dėl ją kamuojančio nuovargio, bet manė, kad tai dėl pervargimo. Per šv. Kalėdas Kadžiuliai grįžo į Lietuvą.
Po švenčių, grįžus į Lenkiją, Jokūbas susirgo sunkia anginos forma. Beslaugydama sūnų susirgo ir motina.
„Abu su Jokūbu gėrėm antibiotikus. Vargais negalais išsikapstėm iš ligų. Grįžom į Lenkiją. Viena prižiūrėjau sūnų, nes Gintarui reikėjo intensyviai treniruotis. Jaučiausi pavargusi“, – pasakojo E.Kadžiulienė.
Moteris dėl viso pikto savo iniciatyva atliko šlapimo ir kraujo tyrimus. Kadangi jie buvo geri, nusiramino. Tai – tik nuovargis, galvojo jauna motina.
Naktį ištiko gili koma
Poznanės ligoninėje E.Kadžiulienės būklė buvo laikinai pagerėjusi. Tai rodė ir tyrimų rezultatai.
Ligonės artimiesiems palengvėjo sužinojus, kad gydytojai atmetė vėžio diagnozę. G.Kadžiulis su žmona tuo metu net juokavo, bet šito, kaip ir kitų dalykų, Eglė dabar nepamena.
Smegenų koma moterį ištiko staiga. Naktį ji nugrimzdo į gilų miegą, iš kurio rytą nebepabudo.
G.Kadžiulis veltui žmonai siuntinėjo žinutes – ji neatsakė. Rytą krepšininkas sulaukė skambučio iš ligoninės. Gydytojai jo prašė skubiai atvykti į ligoninę pasirašyti dokumentų, kad sutinka, jog žmonai būtų persodintos kepenys.
G.Kadžiulis išgirdo, kad jau laukia lėktuvas, nuskraidinsiantis Eglę į Varšuvos medicinos universiteto centrinę ligoninę.
Šoko ištiktas vyras davė sutikimą kepenų persodinimui ir pats išskubėjo paskui žmoną į Varšuvą. Į ligoninę, kur buvo pervežta E.Kadžiulienė, iš Lietuvos atvyko jos motina panevėžietė Zita Šniuikienė.
Ostruve su anūku liko ligonės anyta B.Kadžiulienė.
Donorė atsirado greitai
Varšuvos ligoninėje sprendėsi E.Kadžiulienės mirties ir gyvybės klausimas. Skubiai reikėjo kepenų donoro.
Gydytojai pacientei valė organizmą, kėlė iš komos. Kovo 29 dieną atsirado donorė. Atlikus labai daug tyrimų, vėlai vakare paaiškėjo, kad ji tinkama.
Kitos dienos rytą E.Kadžiulienė jau gulėjo ant operacinio stalo. Devynias valandas (tiek truko operacija) ligonės artimieji su viltimi ir baime laukė žinių. Jiems palengvėjo, kai iš gydytojų išgirdo, kad operacija pavyko. Bet jų ir vėl laukė bauginanti nežinia – ar Eglė atsibus po operacijos, ar kepenys prigis?
G.Kadžiulis ligoninėje beveik nesitraukė nuo žmonos lovos. Vyras laukė menkiausio ženklo, rodančio, kad jo mylima moteris kabinasi į gyvenimą.
Ligonei iškart nesakė tiesos
„Visas mano baisios ligos laikas, nuo to momento, kai pageltonavo akys, iki tol, kai jau tik bendroje palatoje atsigavau , – ištrintas iš mano atminties.
Į savo ligą žiūriu tarsi iš šalies, žinau tik iš artimųjų pasakojimų. Dar ir dabar nesitiki, kad viskas vyksta su manimi.
Gydytojai sako, kad tai dėl komos. Ir dabar atmintis dar šlubuoja“, – kalbėjo E.Kadžiulienė.
Kai po operacijos moteris pradėjo atsigauti, artimieji, nenorėdami jos jaudinti, iš karto nepasakė apie persodintas kepenis. Jie melavo esą buvo pašalinta cista nuo kepenų.
Tiesą E.Kadžiulienė sužinojo kiek sustiprėjusi.
Jauna moteris reagavo ramiai. Kur kas labiau ją slėgė nuolat prijungtos lašelinės, iš pilvo išvesti kateteriai.
„Jaučiausi visiškai bejėgė. Naktimis negalėdavau užmigti, nors gydytojai leido ir stiprius migdomuosius vaistus“, – prisimena E.Kadžiulienė.
Po operacijos jos organizmas vieną kartą mėgino atmesti svetimas kepenis, tačiau vaistais gydytojai sustabdė šį procesą.
Padėjo ir vyro autoritetas
Kai E.Kadžiulienė pakankamai sustiprėjo, buvo išsiųsta į reabilitacijos ligoninę. Čia ji irgi buvo apsupta didelio medikų rūpesčio.
Moteris svarsto, kad lenkų medikai jai rodė išskirtinį dėmesį todėl, kad ji yra Lenkijoje gerai žinomo ir mėgstamo krepšininko G.Kadžiulio žmona.
„Neužtenka visų gerų žodžių, kuriais galėčiau padėkoti savo vyrui už tai, ką jis padarė dėl manęs. Gintaras atidavė visą save, kad aš tik išgyvenčiau. Kai išėjau iš ligoninės, jis prisiėmė visą atsakomybę dėl mano sveikimo.
Namuose manimi rūpinosi kaip tikras gydytojas. Visi sužavėti Gintaro begalinio rūpestingumo ir atsidavimo“, – susigraudino E.Kadžiulienė.
Apskritai Kadžiuliai nelaimėje neliko vieni. Jie sulaukė daugybės draugų, krepšininkų, gydytojų palaikymo. G.Kadžiuliui krepšinio klubo „Atlas Stal“ vadovai leido nebaigti sezono, išleido slaugyti žmonos.
Tikisi gyventi normalų gyvenimą
Balandžio 30-ąją E.Kadžiulienė išėjo iš reabilitacijos ligoninės, o po poros savaičių su šeima grįžo į Lietuvą, apsigyveno pas Gintaro tėvus Panevėžio rajone, Velžyje.
Anyta E.Kadžiulienei padeda prižiūrėti sūnų. Jauna motina savo mažylio kol kas negali kelti ant rankų.
„Man skaudu, kad dar negaliu panešioti Jokūbo“, – pasiguodė E.Kadžiulienė.
Gydytojai jai prisakė labai saugotis: nepavargti, nesinervinti, nebūti saulėje, vengti didelių žmonių susibūrimų, kad nepasigautų infekcijos.
Moteris neribotam laikui atidėjo Europos Sąjungos politikos administravimo magistro diplomo Mykolo Romerio universitete gynimą.
E.Kadžiulienė juokauja dabar privalanti tarnauti savo organizmui. Moteris kiekvieną dieną valandų tikslumu turi gerti saujas vaistų.
Nuo didelių imunosupresantų dozių jai išsivystė diabetas. Tad tris kartus per dieną krepšininko žmona leidžiasi insuliną.
E.Kadžiulienei gydytojai užsiminė, kad vėliau, sumažinus vaistų nuo kepenų atmetimo dozes, cukraligė gali pasitraukti.
Moteris tiki, kad jai pavyks pasveikti.
„Visą likusį gyvenimą turėsiu vartoti imunosupresinius vaistus, kurie mano organizmui neleis atmesti naujųjų kepenų.
Svarbiausia, kad galėčiau gyventi, matyti, kaip auga sūnus.
Noriu būti su mylimais vyrais – Jokūbu ir Gintaru, visais savo artimaisiais, kuriems mano liga sukėlė tiek begalinio skausmo ir širdgėlos“, – kalbėjo E.Kadžiulienė, kurios sunkios ligos priežasčių gydytojai taip ir nenustatė.