Kaip reagavo į staigius naftos kainos šuolius akcijų rinkos? Labai paprastai ir dėsningai - jos krito! Turbūt geriausiai minėtąjį kritimą atspindi seniausias Amerikos akcijų indeksas „Dow Jones Industrial Average“ (ISIN US2605661048), kurį sudaro 30 stambiausių bei įtakingiausių JAV įmonių.
Užpraėjusį ketvirtadienį, naftos kainai peržengus 141 dolerio ribą, indekso vertė krito daugiau nei trimis procentais ir pasiekė žemiausią šių metų ribą – apytiksliai 11450 punktų (šią savaitę indeksas jau ties 11350 punktų). To neišvengė ir Azijos akcijų rinkos.
Svarbiausias Japonijos akcijų rinkos indikatorius „Nikkei 225“ indeksas (ISIN XC0009692440) krito daugiau nei 270 punktų ir pasiekė žemiausią pastarųjų dviejų mėnesių ribą – 13544,36. Kinijos bei Indijos svarbiausi biržų indeksai krito bemaž penkiais procentais.
Bendrovių (tiesiogiai ar netesiogiai susijusių su naftos rinka) bet kokie pasisakymai, spekuliacijos ar prognozės apie naftos kainą akcijų rinkose sutinkami ypač jautriai. Ne išimtis buvo ir užpraėjusi savaitė, kai tarptautinė organizacija, jungianti naftą eksportuojančias valstybes (OPEC), sukėlė paniką teigdama, jog naftos kaina nuo 150 iki 170 dolerių už barelį dar šią vasarą yra visiškai galima.
Jautriausiai sureagavo aviacijos gigantai „Boeing“ (ISIN US0970231058) bei „Airbus“ (ISIN NL0000235190), kurių naujausi lėktuvų modeliai gali taip ir likti brėžiniuose. Kiek anksčiau abi kompanijos prognozavo iki 2026-ųjų ketinančios pagaminti nuo 24 iki 29 tūkst. vienetų lėtuvų.
Tam reikėjo vienintelės sąlygos - naftos kaina neturi pakilti aukščiau 70-80 dolerių už barelį. Šiandien, naftos kainai vos ne padvigubėjus, abi įmonės rizikuoja prarasti iki 30 procentų visų užsakymų. Nenuostabu, kad pastaruoju metu šių kompanijų akcijos nedžiugina savo investuotojų. Niujorko vertybinių popierių biržoje (NYSE) kotiruojamos „Boeing“ akcijos krito vos ne 10 dolerių ir tesiekė 67 dolerius už akciją.
Naftos krizė, ko gero, labiausiai palietė amerikiečius, iš dalies gal ir dėl jų gyvenimo būdo. JAV per dieną sunaudoja beveik 10 mln. barelių naftos per dieną. Vos ne dvigubai daugiau naftos yra importuojama negu išgaunama pačioje šalyje. Daugiau nei 30 proc. importuojamos naftos ateina iš tokių šalių kaip Nigerija, Venesuela ar Irakas. Per pastaruosius penkerius metus Amerika investavo apie 2 mlrd. dolerių atstatyti Irake gerokai pasenusį naftotiekių tinklą. Tačiau dėl nuolatinių išpuolių bei kitų smurto protrukių investicija nepasiteisino - vamzdynai produkcijos kiekio nepadidino.
Kol Kongrese vieni pirštais bado naftos spekuliantus, kiti tuo metu ieško alternatyvų naftos deficitui išvengti. Naujausias projektas, laukiantis Kongreso pritarimo, - naftos išgavimas Floridos pakrantėje bei viename iš labiausiai saugomų Amerikos gamtos rezervatų Aliaskoje. Tačiau ekspertai tai vertina skeptiškai, jie nemato realių galimybių išgauti tokį naftos kiekį, kuris patenkintų paklausą ir padėtų sumažinti naftos kainą.
Šiuo metu JAV naftos gavybos centras yra Meksikos pakrantė. Čia per didžiuosius uraganų sezonus dažnai nutrūksta naftos tiekimas, kuris būna kompensuojamas nafta iš užsienio!