Kas dar tiki šitais „monais“? Visas Šilutės rajono Saugų kaimas, keli tūkstančiai gyventojų .
Šeštadienį keli šimtai vietinių žmonių popietę šventė 100 metų kaimo malūno jubiliejų. Prikalė bendruomenės pirmininko Donato Jauniaus išraižytą atminimo lentą ir apdainavo visus krašto malūnininkų vargus,prievoles ir savo džiaugsmus.
Tiek šokių ir dainų, vaidinimų, inscenizacijų, šokių, muzikavimo ir vaišių šio malūno kieme dar nėra buvę.
Dabartiniai malūno savininkai 35-erių Genutė ir 36-erių Vidas Mauricai, gerbdami praėjusio šimtmečio tradicijas ir Mažosios Lietuvos technikos paveldą, senąją grūdų apdirbimo technologiją paliko kaip muziejinę vertybę, Jų leidimu malūnas tapo lankomu turizmo objektu, nors jokių pajamų savininkams ir neduodančiu.
Mauricų šeima su trimis vaikais pragyvena ne iš grūdų malimo ar miltų sijojimo. Savininkas archajiškąjį verslą uždarė, bet išplėtojo tą, kuriam prieš šimtą metų savininkas skyrė tik mažą investicijų dalį. Medžio dirbinių gamybą.
Dabar čia gaminami lauko baldai, interjero ir aplinkos puošybos elementai, pavėsines, kiti mažieji architektūros akcentai. Užsakovai gaminius vežasi į Klaipėdos, Gargždų, Pagėgių, Kintų, Šilalės rajonus.
Bendruomenės pirmininkas D.Jaunius, senojo kaimo malūno jubiliejaus rengėjas, šventėje tvirtino – norėtume, kad keturi keliai, išsišakojantys Saugose link Klaipėdos, Šilutės, Kintų ir Švėkšnos, neišvestų daugiau žmonių, o sugrąžintų tuos, kurie laimės dar ieško svetur. Kad atsigertų čia vandens ar giros ir suprastų, jog nėra kitur tokių, kaip kaip čia. Ir duonos skalsos.
Šventės pradžioje ūžtelėjo liūtis. Visi svečiai sugužėjo į malūno vidų ir klausėsi istorijų apie girnagraužius ir malūno įsikūrimą - 1908 metais visa įranga traukiniu buvo atvežta iš Vokietijos. Malūno ir po juo buvusios lentpjūvės mechanizmus suko garinis variklis, o apie 1936 m. buvo pastatytas dyzelinis vieno cilindro variklis (pagamintas 1885 m. Vokietijoje). Jį užkūrus, iš toli matydavosi periodiški - kas 30 sekundžių - dūmų pliūpsniai iš kamino. Iš to žmonės spręsdavo, kad girnos sukasi, grūdai malami.
Tas variklis buvo labai didelis. Vietos senbuvis Kurtas Jakštas yra pasakojęs, kad jam teko remontuoti ir į cilindrą visu kūnu įsirangyti..
Nuščiuvus lietui, prasidėjo vaidinimas - visa vietine publika net užtirpusi iš susižavėjimo žiurėjo į vaidinančius, dainuojančius, šokančius kaimynus ir kartu dainavo, juokesi, laidė replikas. Garsiausiai skambėjo sutartinai lyg himnas traukiama „Stovi malūnas prie kelio“...
Kas sakė, kad kultūros židiniu negali tapti privataus verslo gamybinė bazė 4 tūkstančius gyventojų turinčioje seniūnijoje? Genutė ir Vidas Mauricai, idėjos autoriai ir malūno savininkai, laimingi – jie ne tik suteikia darbo vietas žmonėms, bet ir puikaus atokvėpio - po tais pačiais duonos istorijos kelią menančiais skliautais...
Saugų pagrindinės mokyklos mokytojas Vytautas Laurinavičius, ansambliai „Vakarė“, „Vyturys“, „Dainoriai“ iš kaimyninių Inkaklių kaimo, šokių kolektyvas „Šalna“ iš Švėkšnos, etnokultūros meistras, muzikantas ir dainininkas Mindaugas Nogaitis, Saugų vaikų namų direktorius Eugenijus Judeikis – tai šeštadienio šventės entuziastai ir puikūs atlikėjai. Be jų vargu ar toks gražus renginys keturių kelių sankryžoje būtų vertęs pakeleivius sustoti, užsukti ir pasižmonėti.
Dabartinės Saugų seniūnijos teritorija X-XIII a. Priklausė Lamatai, 1525 metais – Kryžiuočių ordinui, 1628-1635 metais Švedijai, 1525-1871 metais Prūsijai, 1871-1920 metais Vokietijos imperijai, 1920-1923 metais – Prancūzijai. Nuo Kryžiuočių ordino laikų per Saugas eina kelias iš Klaipėdos į Tilžę. Baudžiava krašte buvo panaikinta 1807 metais.