Apdovanojimo atsiimti taip pat atėjo jauniausias iškilmių dalyvis - trejų metų Titas Lubys, iš gaisro Šilutėje išgelbėjęs savo tėvus.
Tarp apdovanotųjų - Latvijos parlamento narys, Ruandoje dirbantis
lietuvių kilmės kunigas, iš Minsko išvaryto universiteto rektorius, Pasaulio
ekonomikos forumo steigėjas.
Prezidento dekretu Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino
Komandoro didysis kryžius skirtas Latvijos parlamento nariui, buvusiam
Latvijos užsienio reikalų ministrui Arčiui Pabrikui.
Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi po mirties apdovanotas
neginkluoto pasipriešinimo sovietų okupacijai dalyvis, pogrindinės spaudos
leidėjas ir platintojas, poetas Mindaugas Tomonis, Lietuvos didžiojo
kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi - Romos katalikų kunigas,
misionierius Ruandoje Hermanas Jonas Šulcas.
Ordino ,,Už nuopelnus Lietuvai" Komandoro kryžius įteiktas BBC Rusijos
tarnybos Maskvos biuro vyriausiajam redaktoriui Konstantinui Eggertui,
Europos humanitarinio universiteto Lietuvoje rektoriui Anatoli Mikhailovui,
Pasaulio ekonomikos forumo steigėjui ir vykdančiajam pirmininkui Klausui
Schwabui, Seimo nariui, buvusiam vidaus reikalų ministrui Raimondui Šukiui
ir Europos humanitarinio universiteto Lietuvoje tarybos pirmininkui,
Stokholmo grafystės gubernatoriui, buvusiam Šiaurės Ministrų Tarybos
generaliniam sekretoriui, Lietuvos ir Švedijos bendradarbiavimo puoselėtojui
Perui Unckeliui.
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi
apdovanoti keturi asmenys, tarp kurių - aktorius, režisierius, Lietuvos
nacionalinio dramos teatro generalinis direktorius Adolfas Večerskis.
Ordino ,,Už nuopelnus Lietuvai" Karininko kryžius skirtas šešiems
asmenims, šio ordino Riterio kryžius - vienuolikai, Lietuvos didžiojo
kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžius - dviem asmenims.
Vyčio Kryžiaus ordino medaliu apdovanotas Lietuvos kariuomenės majoras
Algimantas Misiūnas, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medaliu
- devyni asmenys, ordino ,,Už nuopelnus Lietuvai" medaliu - dešimt asmenų.
Tarp pastarųjų - penki Lenkijos piliečiai, kuriems Lietuvos valstybės
apdovanojimai įteikti už lakūnų S.Dariaus ir S.Girėno atminimo įamžinimą ir
puoselėjimą.
Taip pat sekmadienį už drąsą, sumanumą ir ryžtą gelbstint žūvančius
žmones prezidentas V.Adamkus Žūvančiųjų gelbėjimo kryžių įteikė 13-ai
asmenų. Tarp apdovanotųjų yra Šakių rajono moksleivis Mantas Dumbliauskas,
pernai gegužę išgelbėjęs tvenkinyje skendusį mažametį brolį, bei bei trimetis
Titas Lubys iš Šilutės rajono, šią žiemą iš gaisro išgelbėjęs tėvus.
Sveikindamas iškilmingos ceremonijos dalyvius ir svečius Lietuvos Valstybės dienos proga, šalies vadovas pabrėžė, kad Mindaugo karūnavimo šventė kviečia mus prisiminti Tėvynės istoriją, apmąstyti dabartį, pasidalyti ateities lūkesčiais.
„Vertinant iš tautos ir valstybės pozicijų, visi istoriniai tarpsniai glaudžiai siejasi, nes praeitis kūrė mūsų esamąjį laiką, o mes kuriame Lietuvos ateitį, - sakė prezidentas V.Adamkus. - Tautos istorija nėra atskirų atkarpų suma, o nuolatinis procesas, reikalaujantis kiekvieno iš mūsų darbo, atsakomybės ir iniciatyvos".
Valstybės vadovo nuomone, kiekvienas laikas, kiekviena istorinė situacija iš žmogaus reikalauja drąsos laikytis tikrųjų vertybių, drąsos ginti savo valstybę, drąsos sakyti tiesą.
„Jūs tai žinote geriau negu kas nors kitas. Jūsų ir Jūsų artimųjų poelgiai, darbai, kūryba - viskas yra tarnystė savo šaliai, paženklinta drąsos ir laisvės ženklu. Tuo pačiu ženklu, kuriuo paženklintas buvo Mindaugo Lietuvos gimimas viduramžiais. Kurio vedami žmonės nepasidavė priespaudai ir rengė sukilimus, savanoriais kovojo už savo šalies laisvę, gynė Tėvynę nuo sovietinių okupantų praėjusio amžiaus viduryje ir pabaigoje", - sakė Lietuvos prezidentas.
V.Adamkus pabrėžė, kad drąsos ir laisvės ženklu paženklinta ne tik ginkluota kova už laisvę, bet ir kasdienis darbas, vaikų auklėjimas ir mokymas, šalies kultūros, meno ir mokslo kūryba, tarptautinių ryšių mezgimas ir stiprinimas, sportinių laimėjimų siekimas, Lietuvos vardą pasaulyje garsinimas.
12 val. prie Prezidentūros buvo pakeltos valstybės vėliavos, vyko parodomoji programa ir kalbėjo prezidentas Valdas Adamkus. Šią ceremoniją tiesiogiai transliavo Lietuvos radijas ir televizija.
Vėliau Vilniaus Arkikatedroje bazilikoje už Lietuvos valstybę aukojamos šventosios mišios.
Taip pat Kernavėje toliau tęsiasi gyvosios archeologijos dienos.
Liepos 6-ąją kaip Valstybės dieną oficialiai minime aštuonioliktą kartą, o nuo Mindaugo karūnavimo jau prabėgo 755 metai. Mindaugas laikomas Lietuvos vienytoju. Jis buvo pirmas ir vienintelis Lietuvos karalius, kuris su kaimyninėmis valstybėmis stengėsi ne tik kariauti, bet ir palaikyti diplomatinius santykius.
Kaip rodo istoriniai šaltiniai, Lietuvos karalystė gyvavo dešimt metų, nes 1263-čiaisiais Mindaugas buvo nužudytas. Po to Lietuva prarado karalystės statusą ir jos nebeatgavo. Su Mindaugu taip pat siejamas Lietuvos suvienijimas ir pirmasis krikštas, praneša Lietuvos radijas.
Būtent Mindaugo ir jo šeimos krikštą istorikai mini kaip vieną diplomatijos pavyzdžių. Po jo pradėta rengtis karūnacijai.
Suvienyta valstybė ir karūna jos valdovui tada reiškė europinį pripažinimą. Karaliaus vainiką Mindaugui suteikęs Romos popiežius įkūrė pirmąją Lietuvos vyskupiją, o apsikrikštijęs Mindaugas savo karalystės sostinėje Vilniuje pastatė pirmąją katedrą, kurios pėdsakų yra dabartinės Vilniaus arkikatedros požemiuose.
Tačiau istorikai tvirtina, kad iš turimų šaltinių tikslių žinių apie Mindaugo karūnavimą beveik nėra. Iki šiol ginčijama ir karūnacijos data.