Maisto žaliavų ir produktų kainų kilimas taip pat nemaža dalimi susijęs su naftos kaina, nors čia pasireiškia ir kiti veiksniai. Tarp jų - ydinga biokuro politika, kuri papildomai susieja maisto žaliavų ir energetines rinkas, taigi ir jų kainas.
Aiškinimų, kodėl kyla naftos kaina - daugybė, bet įtikinamų - mažai.
Kai kurie ekonomistai tokioms šalims, kaip Lietuva, dėl tokio smarkaus naftos brangimo prognozuoja ypač liūdną ateitį. Šalys, kurių ekonomikos imlios energetiniams ištekliams, t.y., nepagrįstos aukštosiomis technologijomis, inovacijomis, ir kurios neturi gamtinių išteklių bei pakankamai daug pigios darbo jėgos, tiesiog praranda konkurencingumą.
Lietuvos situacija yra dar blogesnė dėl Ignalinos atominės elektrinės uždarymo ir su tuo susijusiu papildomu elektros, o kartu ir kitų kainų šuoliu.
Vien šis dvigubas energetinis šokas gali būti rimtesnis išbandymas šalies ekonomikai nei beveik prieš dešimtmetį vykusi Rusijos finansų krizė. Pridėjus visa kita, kas vyksta aplinkui mus ir jau neigiamai veikia šalies ekonomiką (ES ekonomikos ir Lietuvos eksporto rinkų Es plėtros lėtėjimas, neslūgstanti įtampa pasaulio finansų rinkose), tik mūsų premjeras G.Kirkilas gali išlikti ramus arba apsimesti, kad išlieka ramus.
Tiesa, biudžetas dėl augančių PVM pajamų nuo didėjančių degalų kainų kol kas dar išlošia, bet tai – tik trumpalaikė nauda. Mažėjant šalies konkurencingumui ir lėtėjant ekonomikos plėtrai, ilgainiui ims mažėti ir degalų vartojimas, taigi ir pajamos iš PVM bei degalų akcizo.
Dauguma šalies piliečių nežino ir to, kad jie PVM moka ne tik nuo degalų kainos, bet ir nuo degalų akcizo. Kas gali būti gudriau, kaip rinkti mokesčius nuo kitų mokesčių? Ar tai ne ekonominis absurdas? Jei ir taip, pasirinkimo Lietuva neturi, nes tai įtvirtinta ES direktyvų.
Dažniausiai minimi šie veiksniai, lemiantys naftos kainos šuolius – 1) fundamentalieji (paklausos ir pasiūlos dinamika, investicijų į naftos gavybą ir perdirbimą kiekis); 2) finansiniai (finansų krizės ir spekuliacijų poveikis ir 3) geopolitiniai (OPEC kartelio, Rusijos ir kitų naftos eksportuotojų politika, Irako opkupacija, jau kurį laiką tvyranti ir pastaruoju metu dar labiau išaugusi prieš Iraną nukreiptos JAV karinės atakos grėsmė).
Yra ir kitų veiksnių, darančių įtaką naftos kainai. Tai - klimato kaitos procesai, neramumų ir streikų kai kuriose naftą eksportuojančiose šalyse rizika, investicijų kiekis į alternatyvios energetikos mokslinius tyrimus, jų rezultatų bei patentų panaudojimas.
Nors paklausos ir pasiūlos tendencijos jau ilgą laiką lemia naftos kainos augimą, o investicijos į gavybą ir perdirbimą nėra pakankamos, dauguma ekspertų pripažįsta, kad pastarojo laikotarpio kainos šuolis negali būti paaiškintas vien šiais veiksniais.
Panašūs į dabartinius naftos kainos pliūpsniai jau buvo pasireiškę XX a. aštuntajame dešimtmetyje - 1973-1974 metais, po Izraelio - arabų karo ir 1979-1981 metais, įvykus revoliucijai Irane ir prasidėjus Irako-Irano karui.
Iki Irako okupacijos 2003 metais naftos kaina buvo mažesnė nei 30 JAV dolerių už barelį ir nors sparti bei ilgalaikė Kinijos ir Indijos ekonomikų plėtra buvo prognozuojama jau tuomet, jokie naftos ateities sandoriai (net kelerių metų) nesignalizavo nieko panašaus į tai, kas vyksta rinkoje šiandien..
Panaši situacija kaip ir prieš 30-35 metus Persų įlankos regione jau kurį laiką yra susiklosčiusi ir dabar. Irakas okupuotas jau beveik šešeri metai. O jukj Irako naftos ištekliai - vieni didžiausių pasaulyje. Be to, Irako nafta yra aukštos kokybės ir palyginti lengvai išgaunama. Tačiau Irake išgaunamos naftos kiekis tik šįmet pasiekė ikiokupacinį lygį – jis tikrai galėtų būti gerokai didesnis.
Mažai kas pasaulyje abejoja, kad vieni svarbiausių Irako okupacijos motyvų buvo susiję su šios šalies naftos išteklių ir padėties Persų įlankoje, ypač pietrytinėje jo dalyje esančio Ormuzo sąsiaurio kontrole. Per Ormuzo sąsiaurį tiekiama apie 50 proc. pasaulio naftos.
Tad kova dėl šio sąsiaurio kontrolės yra tokia svarbi, kad JAV visais būdais, taip pat ir kariniais, siekia šią kontrolę stiprinti. Apie naftos ir Ormuzo sąsiaurio svarbą okupuojant Iraką savo knygoje bei interviu yra minėjęs ir buvęs JAV Federalinių rezervų banko prezidentas A.Greenspanas.
Kita vertus, jau keleri metai yra grasinama Iranui, kurio naftos ištekliai - taip pat didžiuliai ir kuris turi tiesioginį priėjimą prie Ormuzo sąsiaurio. Pastarosiomis savaitėmis šiuos grasinimus girdime vis dažniau.
Pagrindinis galimų karinių veiksmų motyvas - Irano branduolinė programa, kuri kelia grėsmę Izraeliui. Tačiau ir pats Izraelis turi branduolinę ginkluotę, kuri vertinama kaip penkta ar šešta pagal pajėgumą pasaulyje.
Buvęs Vokietijos užsienio reikalų ministras j.Fisheris po apsilankymo Izraelyje prieš kelias savaites netgi pareiškė, kad yra didelė tikimybė, jog Izraelis puls Iraną per artimiausius kelis mėnesius, dar iki prezidento G.W.Busho kadencijos pabaigos.
Kaip rašė įtakingas Vokietijos žurnalas “Spiegel”, dauguma Izraelio vyriausybės narių mano, jog sankcijos, nukreiptos prieš Iraną yra neefektyvios, todėl vienintelis būdas jį sustabdyti - kariniai veiksmai. Nesutariama tik dėl jų pradžios.
Įvertinus visa tai, akivaizdu, kad įtampa Persų įlankos regione ir netikrumas dėl naftos tiekimo išsilaikys dar ilgai, o tai ir didina naftos kainą.
Kiti svarbūs veiksniai, lemiantys tokį naftos kainos kilimą - finansiniai. Juos santykinai galima sugrupuoti į dvi dalis – 1) krizė finansų rinkose ir 2) didžiulio masto finansinės spekuliacijos.
Jau beveik metus besitęsianti krizė pasaulio finansų rinkose mažus investuotojus skatina ieškoti saugesnių investicijų, kurios turėtų kokį nors “materialų” pagrindą. Iš dalies dėl to investicijos į žaliavas tapo tokios populiarios.
Labiau įprastų investicijų į akcijas, ar tuo labiau, į išvestinius finansinius instrumenus dėl ekonomikos plėtros lėtėjimo daugelyje šalių ir finansinės inžinerijos stebuklų, pademonsruotų JAV būsto paskolų ir kitose finansų rinkose, žmonės paprasčiausiai bijo.
Todėl šiuo metu pasaulyje vaikšto begalė neįdarbintų pinigų. Tai susiję dar ir su tuo, kad stambiųjų pasaulio valstybių pinigų sistemos ir jų valdymas jau keletą dešimtmečių remiasi neaiškiais principais, todėl pinigų kiekis sparčiai ir nepaliaujamai auga. Nemaža dalis šių pinigų, ieškodama saugaus uosto, patenka į naftos ateities sandorių rinką.
Be to, pasaulyje yra daugybė finansų rinkų žaidėjų, kurie veikia kaip gigantiški finansiniai piratai. Jie valdo šimtų milijardų dolerių vertės finansinį turtą, tačiau yra beveik neprižiūrimi valstybinių ar tarptautinių finansų institucijų. Tai ir “hedge fondai”, ir vadinamieji investiciniai bankai, tokie, kiap “Meryll Lynch”
Visus šiuos “žaidėjus” ekonomikos profesorius N.Roubinas, beje, vienas pirmųjų - dar 2006 m. - įspėjęs pasaulį apie artėjančią antrarūšių būsto paskolų rinkos ir visos JAV finansų sistemos krizę, vadina šešėline finansų sistema.
Štai šie neprižiūrimi finansiniai gaivalai ir siaučia naftos ateities sandorių rinkose, siekdami uždirbti iš įtampos Persų įlankos regione. Jei dar prisiminsime, kad naftos kaina dabar nustatoma atsižvelgiant į ateities sandorių kainų lygį, pradėsime suprasti, kodėl degalinėse turime mokėti daugiau kaip keturis litus už litrą degalų.
Taigi, pirminė naftos kainos šoko priežasčių grupė yra susijusi su didžiule įtampa Persų įlankos regione dėl nesiliaujančios Irako okupacijos ir didėjančios atakų prieš Iraną grėsmės. Antrinės priežastys - besitęsianti krizė pasaulio finansų rinkose bei nevaldomos šešėlinės finansų sistemos veiksmai, agresyviomis spekuliacijomis stiprinantys naftos kainos augimą.
Kitaip tariant, dabartinį naftos kainos lygį daugiausia lemia geopolitinių ir finansinių veiksnių sąveika.
Kada šis šokas baigsis? Tuomet, kai atslūgs įtampa Persų įlankoje. Jeigu Iranas vis dėlto bus užpultas, jis imsis atsakomųjų veiksmų Irake, Libane, Gazos ruože, Ormuzo sąsiauryje. Dėl to įtampa šiame regione, o ir visame pasaulyje tik padidėtų, atsilaisvintų rankos imtis veiksmų prieš Iraną ir JAV administracijai.
Dėl viso šio chaoso naftos kaina toliau augtų, o daugelio pasaulio šalių, tarp jų, ir Lietuvos, ekonomikos patirtų dar didesnį smūgį.
Sunku nesutikti su Nobelio ekonomikos premijos lauretu J.Stiglitzu, buvusiu Pasaulio banko vyr. ekonomistu ir viceprezidentu, kuris teigia, kad iš karinių veiksmų Persų įlankos regione labiausiai pasipelnė naftos ir kario pramonės magnatai. Ar atsitiktinis sutapimas yra tai, kad dabartinis JAV prezidentas yra susijęs su pirmąja, o viceprezidentas - su antrąja grupe?
Lietuva, dalyvaudama koalicijoje Irake, tegu ir simboliškai, bet prisideda prie naftos kainų augimo, o kartu ir Rusijos saugumiečių režimo stiprinimo bei savo ekonomikos žlugdymo.