Urugvajuje gyvenantis Robertas Ibarra Vėta puikiai kalba lietuviškai, nes yra lietuvis, tiesa, gimęs ten, kur dabar ir gyvena.
Robertas kas keleri metai Vilniuje, pasaulio lietuvių suvažiavimuose, susitinka su Argentinoje gyvenančiu Jose Rubenu Repšiu, taip pat lietuviu, irgi kalbančiu tėvų kalba.
Abu jie yra Lietuvos garbės konsulai tolimose Pietų Amerikos šalyse, laisvą laiką leidžiantys lietuvių bendrijose, puoselėjantys savo tėvų šalies kultūrą.
Abu jie ilgai svajojo, kad Lietuva už meilę atsilygins suteikdama pilietybę. Tačiau praėjusį pirmadienį Seimas nusprendė, kad NATO ir ES nepriklausančiose šalyse gyvenantys lietuviai negali gauti Lietuvos pilietybės. Žinoma, Argentina ir Urugvajus nei minimai organizacijai, nei Bendrijai nepriklauso.
„Aš, ko gero, nesulauksiu, kol Kazachstanas taps NATO nariu. Todėl neatmetu galimybės atsisakyti Lietuvos paso, nes čia gyventi ir dirbti vien su lietuvišku pasu yra sunku“, - „Ekstrą“ tikino prieš 15 metų Kazachstane įsikūręs ir ten dirbantis Audrius Jozėnas, Lietuvos garbės konsulas Nursultano Nazarbajevo valdomoje valstybėje.
Praėjusios savaitės Seimo sprendimas jam irgi užkirto kelią į antrą pilietybę, nes Kazachstanas nepriklauso nei ES, nei NATO.
„Kazachstane yra lietuvių, kurie norėtų antros pilietybės. Tarp jų esu ir aš“, - sakė A.Jozėnas. Naująjį Pilietybės įstatymą jis pavadino diskriminaciniu.
„Kuo čia dėtos NATO šalys? Aljansui priklausančiose valstybėse gyvenantys lietuviai yra kuo nors išskirtinesni, geresni už mus? Tai absurdas“, - piktinosi Lietuvos garbės konsulas Kazachstane A.Jozėnas.
Kol kas jis turi lietuvišką pasą, tačiau analogiškas kazachiškas dokumentas jam suteiktų daug papildomų privalumų. „Dėl to, kad neturiu Kazachstano pilietybės, ne kartą teko prarasti karjeros galimybes“, - minėjo A.Jozėnas.
Tačiau tokiems kaip jis Lietuvos Seimo nariai turi ką atsakyti. Konservatorius Saulius Pečeliūnas teigė, kad dviguba pilietybė turi būti numatyta tik užsienyje gimstantiems Lietuvos piliečių vaikams.
„Kodėl leidžiame tiems, kurie naudos sumetimais išvyko ir išsižadėjo Lietuvos pilietybės, ją išsaugoti? Pilietybė yra teisės ir pareigos, atsakomybė ir prievolės. Mes suteikiame privilegijų, bet teisių ir pareigų šie piliečiai neprisiima“, - piktinosi parlamentaras.
Lietuvos garbės konsulas A.Jozėnas nesijaučia nusišalinęs nuo gimtinės reikalų. Jis kas keleri metai dalyvauja išeivių lyderių, Pasaulio lietuvių bendruomenės susitikimuose, yra Kazachstano lietuvių bendruomenės pirmininkas.
Kazachstane jis gerbiamas ir gana gerai žinomas verslininkas. A.Jozėnas ten yra dirbęs Vaistų importuotojų asociacijos prezidentu, Tarptautinės reklamos kūrėjų asociacijos vadovu. Dabar jis vadovauja savo įkurtai reklamos agentūrai.
Argentinos lietuvis Jose Rubenas Repšys taip pat stengiasi puoselėti lietuvybę Pietų Amerikoje. Nors jis gimęs Argentinoje, norėtų, kad Lietuva suteiktų pilietybę ne tik jam, bet ir jo dukterims. Viena jų šiuo metu Vilniuje mokosi lietuvių kalbos ir mūsų kalba nori kalbėti geriau nei tėvas.
Tačiau Seimo sprendimas gali atšaldyti jos norą čia pasilikti ilgiau. Lietuvos garbės konsulas Argentinoje J.R.Repšys negali suvokti Seimo sprendimo.
„Argentinos lietuvių bendruomenės nariai neturi teisės į Lietuvos pilietybę. Tačiau mes visi norime lietuviškų pasų. Su jais mums būtų lengviau atvykti į Lietuvą, taip pat ir į kitas ES šalis.
Nesuprantu, kodėl Seimas praleido progą suteikti galimybę visiems pasijusti tikrais lietuviais“, - gūžčiojo pečiais konsulas.
Pasak jo, Argentinoje labai aktyvūs lietuvių išeivių vaikai, anūkai, jie norėtų vadintis Lietuvos piliečiais. „Nors mes čia palaikome lietuvybę, dažnai rengiame įvairias šventes, minėjimus, esame lietuviai, tačiau be Lietuvos pilietybės. Pasaulio mastu tai absoliučiai nesuprantama. Mums dėl to labai skaudu. Trūksta žodžių kalbant apie tai“, - „Ekstrai“ tvirtino J.R.Repšys.
Jis mano, kad Seimo sprendimas kai kuriuos Argentinoje gyvenančius lietuvius privers keisti požiūrį į puoselėjamą lietuvybę.
Pats J.R.Repšys, kurio seneliai į Argentiną atvažiavo dar 1939 metais, padeda lietuviams verslininkams Argentinoje, rengia jų dalyvavimą parodose.
Urugvajuje taip pat yra nemažai lietuvių kilmės gyventojų, kurie norėtų gauti tėvų ar senelių pilietybę.
Roberto Ibarros Vėtos seneliai į Pietų Ameriką iškeliavo dar prieš karą. Tačiau Robertas puikiai kalba lietuviškai, yra Urugvajaus lietuvių bendruomenės pirmininkas.
„Gaila ir gėda, kad Lietuva nepripažįsta mūsų, kaip valstybės piliečių. Urugvajuje gyvena bent 600 lietuvių, kurie norėtų gauti Lietuvos pilietybę. Daugumai Urugvajaus lietuvių atsivertų galimybės atvažiuoti gyventi ir dirbti Europoje. Žinau, kad kai kurie lietuviai atvyktų gyventi ir į Lietuvą. Mes čia visi norime Lietuvos pilietybės“, - sakė R.I.Vėta.
Išeivių palikuonis tvirtino visada besididžiuojantis savo kilme.
„Nors esu gimęs Urugvajuje, paveldėjau lietuvišką verslumą ir darbštumą“, - įsitikinęs jis.
Užsienio lietuviai teigia nenuleisiantys rankų ir toliau atakuosiantys valdžią.
„Vėl kreipsimės į Seimą, Vyriausybę, prezidentą. Vėl tas ratas suksis ir po poros metų politikai vėl ką nors nauja nuspręs. Tikiuosi, jau kitaip. Tačiau jei ši situacija nesikeis, pagalvosiu, ar ne geriau atsisakyti Lietuvos pilietybės. Pažįstu ne vieną lietuvį, gyvenantį svetur, kuris taip pat svarsto tokią galimybę“, - kalbėjo A.Jozėnas.
Lietuva, jo manymu, neteks daug protingų žmonių, svetur garsinančių savo tėvynės vardą.
„Esame nedidelė tauta, išsibarsčiusi po visą pasaulį. Todėl Lietuvos pilietybę praradę lietuviai atitrūks nuo tėvynės“, - įsitikęs Kazachstano lietuvių bendruomenės pirmininkas.
Dviguba pilietybė - septynioms grupėms
Praėjusį pirmadienį Seimo priimta nauja Pilietybės įstatymo redakcija leis ES ir NATO valstybių pilietybę turintiems lietuviams ir jų vaikams gauti ir Lietuvos pilietybę.
Pagal naująjį darbo grupės parengtą įstatymą, dvigubą pilietybę numatoma suteikti iš viso 7 grupėms: ES ar NATO valstybių piliečiams, politiniams kaliniams ir tremtiniams bei trijų kartų jų atžaloms, asmenims, sovietų okupacijos metais pasitraukusiems iš Lietuvos, bei jų palikuoniams, tradiciškai gausiai salelėse gretimose valstybėse gyvenantiems lietuviams, asmenims, išimties tvarka gavusiems lietuvišką pasą šalia jau turimo kitos valstybės dokumento, taip pat Lietuvos piliečių vaikams bei tų valstybių piliečiams, su kuriomis Lietuva pasirašytų tarptautinę sutartį dėl dvigubos pilietybės.
Kol kas Lietuva nėra sudariusi nė vienos panašaus pobūdžio sutarties.
Šiuo metu Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalyje galimybė turėti dvigubą pilietybę numatoma tik išimtiniais atvejais, tačiau šis klausimas itin aktualus užsienio lietuviams - tapę valstybės, kurioje gyvena, piliečiais jie iškart praranda Lietuvos pasą.
Naujasis Pilietybės įstatymas įsigalios, jei jį pasirašys prezidentas Valdas Adamkus.