Tačiau išlaikyti gautą vardą unikalia gamta, archajiškomis tradicijomis garsėjančiam šalies regionui vargu ar bus lengva.
Kol kas čia investicijų poreikis daug svarbesnis nei kasmet didėjantis turistų bei poilsiautojų srautas.
Vardas – ne pinigai
Žemaitijos nacionalinis parkas išskirtinumą iš kitų šalies turizmo vietovių pelnė puoselėdamas Užgavėnių tradicijas.
Pripažinimą pelniusio projekto autorė Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos Kultūros paveldo skyriaus vedėja Aldona Kuprelytė teigia, kad šis įvertinimas vietovei suteikia išskirtinį statusą ir didžiulę atsakomybę jį atitikti.
Tačiau kad taip įvyktų, būtinos investicijos. Taip mano Žemaitijos nacionalinio parko direktorius Gintaras Norvaišas. Bet lėšų joms parko direkcija neturi. Jų nenumatyta ir Plungės rajono savivaldybės biudžete.
Rūpesčių – apstu
„Lankytojai viešnagę Žemaitijos nacionaliniame parke dažniausiai pradeda nuo Platelių. Tačiau čia nėra net viešojo tualeto, dviračių takas – vos pusantro kilometro nuo Platelių iki Beržoro kaimo, o galėtų juosti visą didžiausią ir giliausią Žemaitijoje Platelių ežerą.
Be to, nesutvarkytas miestelio gatvių apšvietimas, ypač svarbus žiemos metu“, – vardijo G.Norvaišas.
Plungės rajono merė Elvyra Lapukienė nepuolė žarstyti pažadų net ir nacionaliniam parkui pelnius pripažinimą.
„Kol kas vietovei suteiktas titulas yra tik nematerialaus paveldo sertifikatas, galbūt padėsiantis pritraukti valstybės investicinių projektų lėšų“, – svarstė merė.
Parko direkcijos vadovo G.Norvaišo teigimu, pelnytas titulas suteikė vilčių, kad buvusio Platelių dvaro pastatų rekonstrukcijos ir pritaikymo projektai neliks be finansavimo, o per dešimtmetį net pasaulyje spėjusi išgarsėti ir lankomiausiu turizmo objektu tapusi Plokštinės raketų bazė nebebus tik direkcijos rūpestis.
„Čia ekskursijos rengiamos tik šiltuoju metų laiku. Žiemą, jei yra sniego, į bazę patekti sudėtinga. Be to, šį sovietų kariuomenės palikimą būtina išsaugoti ir kaip paveldo objektą, jame įrengti Šaltojo karo muziejų“, – įsitikinęs G.Norvaišas.
Sėkmės laidas – Užgavėnės
Didieji turistų srautai į Žemaitijos nacionalinį parką plaukia šiltuoju metų laiku, o Užgavėnės čia švenčiamos žiemos pabaigoje. Šiame krašte jos trunka dvi dienas ir yra išlaikiusios ypač senas tradicijas.
„Plateliškių Užgavėnių šimtametės tradicijos nebuvo nunykusios net sovietmečiu.
Nuo parko įkūrimo jau 16 metų Platelių dvaro svirne veikia vienintelis Lietuvoje Užgavėnių kaukių muziejus, miestelio aplinkiniuose kaimuose gyvena dešimt liaudies meistrų, pas kuriuos įsigyti kaukių lankytojai ir svečiai vyksta ištisus metus“, – apie senovinės šventės pritaikymą turizmo plėtrai pasakojo A.Kuprelytė.
Vedėja būgštauja, kad vien tik reklamos tikslu naudojamas suteiktasis patrauklios turizmo vietovės statusas gali atsigręžti antruoju lazdos galu.
„Jei pagausėtų turistų srautai ir mūsų Užgavėnes užplūstų minios pasyvių stebėtojų, o ne dalyvių, tuomet šventė netektų archajiškumo ir savitumo, kokia tapo Rumšiškėse“, – kultūros paveldo išsaugojimu susirūpinusi A.Kuprelytė.
Trūksta žiemos pramogų
Per 16 Žemaitijos nacionalinio parko veiklos metų Plateliuose ir vaizdingose ežero apylinkėse susiformavo labiau vasaros poilsiui pritaikyta pramogų ir turizmo infrastruktūra.
27 kaimo turizmo sodybų savininkai aktyvaus poilsio mėgėjams siūlo dviračius, valteles, vandens dviračius, kai kurie gali sušelpti žvejybos reikmenimis ar sporto aikštelių inventoriumi. Jachtų klube siūloma išsinuomoti burlenčių, jachtų, baidarių.
Tačiau žiemos sezono metu pramogų pasiūla itin menka.
„Iki šiol nebuvo poreikio, turbūt todėl plateliškiai tuo ir nepasirūpino. Turintieji arklių juos naudoja tik ūkio darbams, – sako Kaimo turizmo asociacijos pirmininkė, sodybos „Pas tėvukus“ savininkė Marija Striaukienė. – Kartą, kai žiemą poilsiaudami sodyboje vokiečiai paklausė apie galimybę pasivėžinti arklių traukiamu vežimaičiu, jį rasti Plateliuose nebuvo lengva“.
Vietos verslininkams svarbu, kad paslaugos atsipirktų. Žiemą poilsiautojai Plateliuose apsistoja tik savaitgaliais, o ledas retai besukausto ežerą, tad plėsti jų pasiūlą iki šiol plateliškiams neatrodė perspektyvu.
Lemia atostogų tradicijos
„Pastebėjau, kad dauguma žiemos savaitgalio poilsiautojų atvyksta arba švęsti su draugais, arba pasyviai ilsėtis.
Mano sodyboje, pritaikytoje ramesniam poilsiui, svečiai iš didmiesčių paprastai dvi dienas guli ir ramiai skaito, o trečiąją pasivaikšto po apylinkes ir išvažiuoja. Žmonės taip ilsisi nuo intensyvaus miesto ritmo ir darbo“, – pasakojo M.Striaukienė.
Jos nuomone, Platelių pripažinimas patrauklia turizmui vietove yra galimybė vietos verslininkams plėsti paslaugas ir žiemos pramogų pasiūlą, o ekonominio efektyvumo siekti mažinant poilsiautojų srautų sezoniškumą.
Šiuo metu nuo to kenčia visų Platelių sodybų ir viešbučių savininkai.
„Nors daugelis atostogauja ir žiemą, poilsis sodyboje prie ežero daug kam šaltuoju metų laiku vis dar neatrodo patrauklus“, – teigia M.Striaukienė.
Vilioja kaukėmis
Platelius nuo senų laikų garsina ne tik nardytojų pamėgtas ežeras su nuostabia gamta, bet ir medžio meistrų darbai.
Retas parko lankytojas Platelius palieka neapžiūrėjęs dvaro svirne įrengtos Užgavėnių kaukių ekspozicijos ar neapsilankęs pas kurį nors medžio drožėją.
Iš viešnagės pas liaudies meistrą parko lankytojai paprastai grįžta įsigiję Užgavėnių kaukių. Jas gamina dešimt Plateliuose gyvenančių drožėjų.
„Jau nebežinau, į kokias šalis yra išvažiavę mūsų darbai.
Ir užsieniečiai, ir lietuviai dažniausiai perka Užgavėnių kaukes. Tokių ir esame padarę daugiausia“, – sako 82 metų meistras Justinas Jonušas.
Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos Platelių lankytojų centro vyriausiajai specialistei Aušrai Brazdeikytei neretai tenka parko lankytojus lydėti pas drožėjus.
Jai susidarė įspūdis, kad lankytojams yra daug maloniau kaukę įsigyti iš paties meistro rankų, o ne krautuvėlėje.