Herojus skiria istorijos toliai
Lietuviško žodžio ir kultūros puoselėtojas, rašytojas, pirmojo šalyje paminklo knygai savininkas 71 metų rokiškėnas Vytautas Gasiūnas nenori būti paprastas pensininkas.
Šiemet šis gyvenimo džiaugsmo neprarandantis vyras nusprendė atiduoti duoklę mūsų valstybės istorijai bei visos žmonijos kilmei.
Išpuoselėtoje savo sodyboje V.Gasiūnas pastatė du paminklus - Vytautui Didžiajam bei pirmykščiam žmogui - neandertaliečiui.
Šie garsių medžio drožėjų sukurti kūriniai buvo atidengti, per kūrėjų šventę „Branginkime lietuvišką žodį, meną ir Tėvynę“. Į V.Gasiūno kiemą susirinko kone šimtas poetų, prozininkų, lietuviškos kūrybos gerbėjų.
Vytautas sėdi ant skrynios
„Aš istorikas. Žinau, kad šis kunigaikštis yra kiekvieno lietuvio pasididžiavimas, šalies didybės simbolis“, - aiškino kunigaikščio vardą ir pats turintis V.Gasiūnas.
Paminklą iš ąžuolo drožė garsus medžio drožėjas Saulius Lampickas iš Alytaus. Skulptūroje Vytautas Didysis, pavargęs po mūšio, sėdi ant nugalėtų priešų dovanotos skrynios.
Bet vieno paminklo V.Gasiūnui šiemet pasirodė per mažai. Jis sugalvojo pagerbti ir dabartinių žmonių protėvį - pirmykštį žmogų.
„Dabartinių žmonių gyvenimo era trunka tik 2 tūkstančius metų, o neandertaliečiai gyveno net 250 tūkstančių metų“, - savo apsisprendimą kieme pasistatyti unikalią skulptūrą komentavo rokiškėnas.
Neandertalietį pagal mokslininkų pateiktus piešinius iš ąžuolo drožė žinomas Rokiškio meistras Gintaras Varnas.
Siutina kalbos apie pinigus
„Mane tiesiog siutina, kai išgirstu klausimą, kiek kainuoja tokios skulptūros, arba kad gal aš jau nebeturiu kur pinigų dėti“, - piktinosi žmonių praktiškumu V.Gasiūnas.
Ąžuolinės skulptūros kultūros puoselėtojo kišenę palengvino keliais tūkstančiais litų.
„Aš gi nesišaipau ir nesmerkiu tų žmonių, kurie tūkstančius išleidžia vartydamiesi nuo šono ant šono kokiame garsiame kurorte. Tai jiems teikia malonumą. O man labai smagu išleisti savo uždirbtus pinigus lietuvybei propaguoti“, - tvirtino kultūrininkas.
Pernykščiam knygos paminklui jis išleido apie 3 tūkstančius litų iš savo asmeninių santaupų. Vyrui svarbesnis atrodė faktas, kad per dvejus metus jo sodybą aplankė ir paminklą apžiūrėjo per 300 žmonių.
Vietoj daržo - sūpynės
Nemažai savo santaupų jis išleido ir dėl praėjusios šventės jo sodyboje. Rokiškėnas įsteigė prizus pernai knygas išleidusiems rokiškėnams.
Su žmona Nijole jis padengė didžiulius švediškus stalus, prie kurių poezijos, literatūros mėgėjai kalbėjo apie kūrybą. Svečių malonumui šeimininkas iškūreno pirtį.
Išpuoselėta ir sutvarkyta Gasiūnų sodyba suteikė visiems poilsio ir palaimos. Tokios kūrybinės šventės šioje sodyboje vyksta jau trečią kartą.
Šiuo metu rašytojas visas savo jėgas skiria sodybai gražinti. Gasiūnų kiemą puošia fontanai, baseinai, natūralūs akmenys ir medinis „Rašytojo suolas“. Daržą pagyvenę sutuoktiniai panaikino, jo vietoje turėtų atsirasti sūpynės, čiuožyklos.
Patriotizmo mokė dėdė
V.Gasiūnas gimė Grigiškių kaime, šiuo metu priklausančiame Panemunėlio seniūnijai.
„Šis kaimas garsus tuo, kad jame gyveno mano dėdė Povilas Gasiū-nas, žinomas Prezidento Antano Smetonos valdymo laikų lietuviškų spaudinių kolekcininkas“, - didžiavosi rokiškėnas.
1924 metais P.Gasiūno pradėta rinkti lietuviškų spaudinių kolekcija 1947-1948 metais atsidūrė Rokiškio krašto muziejuje. Nors kolekcija buvo smarkiai nukentėjusi tiek nuo fašistinių okupantų, tiek nuo sovietinių partinių darbuotojų, į muziejų tais metais pakliuvo net 40 tūkstančių vienetų kolekcininko surinktų knygų, žurnalų, laikraščių.
„Tai dėdė Petras man įskiepijo meilę gimtinei, jos kultūrai, literatūrai, knygai ir istorijai. Dar nemokėdamas skaityti, aš iš jo parodytų nuotraukų susipažinau su Lietuvos kunigaikščiais, žemėlapiuose pamačiau, kokia didelė ir galinga buvo mūsų šalis“, - pasakojo V.Gasiūnas.
Pirmos knygos - „raudonos“
Rinkdamasis profesiją kažkada vyras blaškėsi tarp lietuvių kalbos ir istorijos.
„Lietuvių literatūra mokykloje man labai gerai sekėsi, tačiau su kalba buvo prasčiau“, - prisiminė istorijos studijas Vilniaus pedagoginiame institute baigęs Vytautas.
Vėliau rokiškėnas dirbo bibliotekininku, žurnalistu vietos laikraštyje, muziejininku, mokytoju, galop - vėl žurnalistu. Kol pakirto infarktas.
V.Gasiūnas yra šalies Kaimo rašytojų sąjungos narys. Jis išleido 8 knygas. Rašytojas pripažįsta, kad pirmosios trys knygelės apie Rokiškį yra „nudažytos raudonai“.
„Tokie laikai buvo. Tačiau visi istoriniai faktai ten yra teisingi“, - tikino rašytojas.
1999 metais buvo išleista V.Gasiūno apybraiža „Nesuklupęs gyvenimo kelyje“. Joje aprašomas jo dėdės P.Gasiūno nelengvas gyvenimas bei jo meilė knygai. Šiais metais išėjo istorinė rašytojo knyga „Laibgaliai“ apie Laibgalių krašto istoriją ir žmones.
„Ateityje sunku bus rašyti, nes neseniai gydytojai nustatė man sunkią akių ligą“, - apgailestavo pašnekovas.