Perka ketvirtadalis vairuotojų
Medininkų pasienio punktas. Lietuvos sieną kirtęs vilkikas baltarusišku numeriu stabteli šalikelėje. Vairuotojas nusprendžia valandėlę atsipūsti.
„Gal turite dyzelino?“ - rusiškai klausiu priėjęs prie vairuotojo. - „Kiek reikia?“ - „Turiu 20 litrų talpos kanistrą, bet ir mašinos bakas tuščias“, - paaiškinu baltarusiui.
Pasimuistęs vyras sutinka iš vieno vilkiko bako nuleisti reikiamą kiekį degalų. Suderame kainą - 3 litai už litrą. Už 80 litrų dyzelino sumoku 240 litų, degalinėje toks pat kiekis būtų atsiėjęs 357 litus.
Baltarusijoje litras dyzelino kainuoja apie 1,80 lito, Lietuvoje - 4,46 lito.
Todėl mūsų šalyje baltarusiškus degalus nelegaliai perka mažiausiai ketvirtadalis gyventojų, turinčių dyzelinu varomas mašinas.
Tiek suskaičiavo legaliai degalais prekiaujantys verslininkai. Mažiausiai 214 mln. litų per metus. Tiek, Muitinės departamento specialistų skaičiavimu, valstybė praranda per metus.
Didžiausią dalį baltarusiškų degalų sunaudoja provincijos gyventojai.
Pasienio su Rusija ir Baltarusija miesteliuose įvežtų degalų nesunkiai galima gauti iš vietinių gyventojų.
Taigi norintiems įsigyti pigesnių degalų nereikia važiuoti į Medininkus ar kitą sienos kontrolės postą. Pakanka stabtelėti prie vilkikų poilsio aikštelėse ar degalinėse pailsėti sustojusių vairuotojų. Pigesnio dyzelino galima nusipirkti ir pačiame Vilniuje arba jo pakraštyje.
Baltarusiškų degalų prekeiviai garažuose ir kitose patalpose net įsirengę nelegalias degalines. Vieną jų Vilniaus rajone praėjusią savaitę aptiko Mokesčių inspekcijos pareigūnai.
Lietuvoje veikia ir sparčiai plečiasi baltarusiškais degalais prekiaujančių verslininkų tinklas. Vieni degalus perka iš vilkikų vairuotojų, kiti juos parduoda rinkoje. Žinoma, verslas - nelegalus.
Leidžia įvežti neribotą kiekį
„Ekstros“ eksperimentas parodė, kad gerokai pigiau įsigyti baltarusiškų degalų yra nesunku.
O sukontroliuoti baltarusiško dyzelino įvežimo į Lietuvą faktiškai neįmanoma. Iš Baltarusijos į mūsų šalį vilkikų bakuose galima įsivežti neribotą kiekį degalų. Vilkikai dažnai gabenasi 1200 litrų dyzelino talpyklas.
Krovininiai automobiliai, kertantys Baltarusijos ir Lenkijos sieną, griežtai kontroliuojami, nes į gretimą šalį galima įsivežti ne daugiau kaip 200 litrų dyzelino.
Todėl dauguma baltarusių, rusų, ukrainiečių ir kitų šalių vairuotojų iš Baltarusijos į Vakarus suka ne tiesioginiu keliu - per Lenkija, o padaro nedidelį lanką per Lietuvą. Čia supirkėjams pakeliui parduoda dalį dyzelino ir važiuoja toliau. Didėjančiu baltarusiško dyzelino pardavimu Lietuvoje susirūpino ir „Mažeikių nafta“, ir degalinių savininkai, ir šalies valdžia.
„Vilkikų vairuotojai, atvažiuojantys iš Rytų, yra pagrindiniai tokių degalų pardavėjai. Valstybė per juos netenka pridėtinės vertės, akcizo mokesčių“, - „Ekstrai“ teigė „Mažeikių naftos“ verslo plėtros vadovas Sigitas Zakalskis.
Susirūpino net baltarusiai
Muitinės departamentas ir degalais prekiaujantys verslininkai tik dabar suskubo tirti nelegalios baltarusiškų degalų prekybos masto Lietuvoje.
Atlikti pirmieji skaičiavimai apstulbino ir valdžią, ir Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociaciją.
Jei vilkikas per sieną įsiveža bent 700 litrų dyzelino (nors paprastai talpyklos leidžia įvežti 1200 litrų ir daugiau), Lietuvoje galima realizuoti 206 tūkstančius tonų baltarusiško dyzelino.
Tuo tarpu degalinėse praėjusiais metais parduota beveik 829 tūkst. tonų dyzelino.
„Tai yra optimistiniai skaičiavimai. Nežinia, kiek degalų dar patenka kontrabandos būdu, automobilių slėptuvėse“, - sakė Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas Mindaugas Palijanskas.
Net patys baltarusiai pastebėjo, kad arčiau Lietuvos sienos esančiose degalinėse itin greitai baigiasi dyzelino atsargos.
Todėl baltarusių valdžia oficialiai įvedė apribojimus - vienu kartu degalinėje galima prisipilti 300 litrų.
Bet atvažiavus į kitą degalinę galima įsigyti tokį pat kiekį degalų.
Baltarusijoje veikia dvi didelės naftos perdirbimo įmonės.
Įpilti draugui - ne nusikaltimas
Muitinės departamentas apskaičiavo, kad Lietuva, leisdama nekontroliuojamai plūsti baltarusiškiems degalams, per metus praranda bent 214 mln. litų. Skaičiuota, kad vilkikas į Lietuvą įvažiuoja bent su 200 litrų degalų.
„Šį skaičių reikėtų padauginti bent iš dviejų, nes su 200 litrų niekas neprasideda. Tokios sumos pakaktų ir didesniems mokytojų atlyginimams, ir nacionaliniam stadionui“, - pabrėžė M.Palijanskas.
Kokią verslininkai siūlo išeitį? „Pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Į Lenkiją galima įvažiuoti tik su 200 litrų dyzelino, todėl vilkikų vairuotojai ten degalus priversti pirkti degalinėse. Jie nepardavinėja aikštelėse, kaip daroma Lietuvoje“, - teigė asociacijos vadovas.
Tačiau su tuo nesutinka „Linavos“ atstovai. Praėjusią savaitę jie surengė akciją Vilniaus gatvėse ragindami imtis priemonių degalų kainoms sumažinti.
„Jie galėtų pirmiausia pažiūrėti į save. Ne paslaptis, kad dalis jų iš Baltarusijos bakuose atveža pigesnių degalų ir čia pardavinėja taip apgaudinėdami valstybę“, - tikino vienas verslininkas, nenorėjęs, kad jo pavardė būtų viešai minima. Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ atstovai neigia, kad vilkikų vairuotojai iškreipia degalų rinką.
„Tie apribojimai nieko nepakeistų. Jei šiandien firmos vilkikuose parsiveža baltarusiškų degalų, juos sunaudoja savo reikmėms, pavyzdžiui, važiuoti kitur. O jei kokį litrą vairuotojas nupila draugui ar kaimynui, dėl to situacija rinkoje visiškai nesikeičia“, - „Ekstrai“ teigė „Linavos“ atstovas spaudai Anatolijus Jakimovas.
Pasak jo, vilkikų bakuose telpa „juokingas kiekis“, todėl apie valstybei daromą žalą net neverta kalbėti.
„Juk kiekvienas, nuvažiavęs į Rusiją ar Baltarusiją, ten prisipila pilną baką degalų, nes jie pigesni nei Lietuvoje. Tačiau tuos degalus sunaudoja savo reikmėms, o ne pardavinėja šalikelėse“, - tvirtino A.Jakimovas.
Seime - nerimo ženklai
Tačiau naftos produktais prekiaujančių verslininkų tokie „Linavos“ argumentai neįtikino. Todėl jie nusprendė kreiptis į Seimą su prašymu riboti įvežamų degalų kiekį.
Tokį prašymą gavęs Seimo narys Pranas Vilkas užklausė Muitinės departamento, kiek valstybė praranda mokesčių neribotai įsileisdama baltarusišką dyzeliną.
„Skaičiai mane pašiurpino. Net ir oficialiai skaičiuojant nuostoliai siekė daugiau nei du šimtus milijonų litų. Nėra abejonių, kad tam reikia padaryti galą - riboti įvežamų degalų kiekį“, - „Ekstrai“ tvirtino Seimo narys. Tačiau iki šios Seimo kadencijos pabaigos vargu ar bus įregistruotas toks projektas.
Perka nelegaliose degalinėse
Vilkikų vairuotojai baltarusišką dyzeliną dažnai parduoda ir nelegaliai veikiančioms degalinėms. Šios turi patikimų klientų, kurie nuolat pilasi gerokai pigesnius degalus.
Tokių degalinių aptinkama nedažnai, tačiau praėjusią savaitę Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) darbuotojai su policijos pareigūnais Vilniaus rajone, Grigaičiuose, aptiko nelegalią degalinę.
„Degalinė turėjo beveik visas verslui reikalingas sąlygas: dyzelino ir benzino talpyklas, degalų skaitiklius, klientūrą“, - pasakojo Vilniaus apskrities VMI viršininko pavaduotojas Mindaugas Almantas. - Trūko tik licencijos ir iškabos. Degalų buvo galima įsipilti į atsivežtas talpyklas arba tiesiai į automobilio degalų baką“.
Tikrinant talpyklose rasta 20 tonų dyzelino ir beveik 4 tonos benzino. Per kontrolinį pirkimą pareigūnai įsigijo 30 litrų benzino po 3,20 lito už litrą.
Pareigūnai kol kas negalėjo patvirtinti, kad tai iš Baltarusijos įvežti degalai, nes vyksta tyrimas. Tačiau neoficialiai kalbama, kad nelegalios degalinės tiekėjai - vilkikų vairuotojai.
Kiek aplink didžiuosius šalies miestus veikia tokių degalinių, niekas negali pasakyti. Tačiau žinoma, kad brangstant degalams jų klientų daugėja.
Prekyba persikėlė į internetą
Vis daugiau lietuvių pilantis baltarusišką dyzeliną, prekyba juo suklestėjo. „Perku dyzeliną dideliais kiekiais. Mokėsiu iki 3 litų“, - tokių skelbimų apstu įvairiuose interneto skelbimų puslapiuose.
Negana to, dyzelino pirkėjai vieni kitiems negaili patarimų. Pavyzdžiui, perkant degalus iš vilkiko reikia žiūrėti, kad bakas būtų sujungtas su varikliu.
Jei degalai parduodami iš atsarginių bakų, gali būti, kad jie bus skiesti. Baltarusiai įsigudrino dyzeliną skiesti dar pigesniu A80 markės benzinu.
Nors automobilis, pripylus tokio mišinio, užvedamas ir važiuoja, vairuotojai greitai pajunta skirtumus.
Srautas iš Baltarusijos auga
Didėjant pigesnių degalų paklausai, kaip liudija statistikos duomenys, į Lietuvą iš Baltarusijos įvažiuojančių vilkikų sparčiai daugėja.
Lietuvos muitinės departamento duomenimis, praėjusiais metais vien per Medininkų kontrolės postą įvažiavo 175,4 tūkstančio krovininių automobilių. O per šių metų šešis mėnesius per tą patį postą sieną kirto jau 106,2 tūkst. vilkikų.
Baltarusijos ir Lietuvos sieną kertančių vilkikų daugėja ir kituose muitinės postuose. Pavyzdžiui, per Šalčininkų postą į mūsų šalį pernai įvažiavo 56,3 tūkst. krovininių automobilių, tuo tarpu vien tik per 2008-ųjų pusmetį per Šalčininkus sieną kirto 41 tūkst. sunkiasvorių automobilių.
Atitinkamai Lavoriškių poste pernai - 81,6 tūkst. sunkiasvorių, o per šį pusmetį 63,7 tūkst. vilkikų. Raigardo poste - 68,4 tūkst. ir 44,6 tūkst. Taigi šiais metais iš Baltarusijos į Lietuvą įvažiuos dvigubai daugiau sunkiasvorių automobilių nei pernai. O gal net ir dar daugiau. Kartais į Baltarusiją įvažiuoja ir grįžta tušti vilkikai. Nuo Vilniaus iki Baltarusijos tėra apie 30 kilometrų. Tad apsimoka artimiausioje baltarusių degalinėje prisipildyti bakus dyzelino ir grįžti atgal.
Tiesa, prarandama laiko, nes pasienyje paprastai būna eilės.
Baltarusiškus degalus mūsų šalyje parduoda ne tik baltarusiai ir lietuviai vairuotojai, bet ir lenkai. Pastariesiems, grįžtant iš Baltarusijos, apsimoka užsukti į Lietuvą, o ne važiuoti tiesiai į namo.
Pavyzdžiui, įvažiuodamas su 1200 litrų dyzelino mūsų šalyje lenkas turi atsikratyti 1000 litrų, nes į Lenkiją galima įvežti tik 200 litrų.
Taigi už 1000 litrų jis Lietuvoje gali gauti apie 3000 litų. Baltarusijoje lenkas už šį kiekį mokėjo 1800 litų. Už sugaištą pusdienį vairuotojas uždirba 1200 litų.
Pakelės gyventojai šiurpsta
Augantį iš Baltarusijos įvažiuojančių vilkikų srautą jau pajuto ir Lietuvos provincijos gyventojai.
Istorinio Lietuvos miestelio Merkinės gyventojai jau daugiau nei metus priversti vaikščioti atsargiau ir visada apsidairyti prieš eidami per gatvę.
Per šį miestelį suka dauguma vilkikų, važiuojančių iš Baltarusijos į Varšuvą ir toliau į Vakarų Europą.
Gyventojai puikiai žino, kad jei ne pigesnis dyzelinas, dalis sunkiasvorių net neužsuktų į Lietuvą.
Tačiau to, regis, niekada nebus. Anaiptol, Merkinėje platinamos ir asfaltuojamos gatvės, kuriomis į Europą juda vilkikai.
Kažkada buvusioje tylioje Merkinėje dabar burzgia asfaltavimo technika, pluša darbininkai. Merkinės gyventojai teigė neprisimenantys, kada pastarąjį kartą taip buvo asfaltuojamos gatvės.
Tačiau dėl to jiems nėra ramiau.
„Čia gyventi jau neįmanoma. Vilkikai šalia mano namo važiuoja dieną naktį. Dreba langai, neįmanoma išsimiegoti“, - „Ekstrai“ skundėsi šalia pagrindinio kelio gyvenanti Janina Rauškevičiūtė.
Prie pat judraus asfaltuojamo kelio įsikūrusi ir mokykla, o statūs laiptai, kuriais bėgioja Merkinės mokiniai, leidžiasi tiesiai į gatvę.
Pradėjus asfaltuoti, kone ant kelio atsidūrė ir medinė Merkinės bažnyčia, pro kurią kasdien prarieda šimtai vilkikų iš Baltarusijos, Ukrainos, Lietuvos.
Seniūnas įžvelgia ir privalumų
Dar prieš porą metų Merkinėje buvo kur kas ramiau, nes vilkikai į Europą važiuodavo per Druskininkus. Tačiau kai šis miestas oficialiai buvo pripažintas kaip kurortas, vilkikams buvo uždrausta įvažiuoti. Todėl visi suka per Merkinę.
„Žinoma, gyventojams tai nepatinka, tačiau juk neuždrausime vilkikų eismo. Čia vairuotojai degalų tikrai nepardavinėja. Jie net nesustoja užkąsti mūsų miestelyje“, - „Ekstrai“ tvirtino Merkinės seniūnas Gintautas Tebėra.
Tačiau jis siūlė pastebėti ir antrąją medalio pusę - Merkinėje atsirado šaligatviai, pagrindinė Vilniaus gatvė paplatėjo, puikiai apšviesta.
Dyzelino sunaudojimas Lietuvoje (2007 m., tonomis)
Parduota degalinėse - 828 754.
Nelegaliai parduota įvežto iš Baltarusijos -206 877 (prognozė).
Šaltinis: Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacija.
Akcizai už degalus (2007 m., mln. litų)
Surenkamas akcizas pardavus dyzeliną degalinėse - 807,2.
Nesurenkamas akcizas dyzeliną įvežus per Baltarusijos sieną - 201,5 (prognozė).
Šaltinis: Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacija.
Iš Baltarusijos įvažiavę krovininiai automobiliai:
Postai: 2007 m. 2008 m. sausis-liepos 2 d. Lavoriškių 81 613 63 754 Medininkų 175 419 106 293 Raigardo 68 438 44 663 Šalčininkų 56 332 41 060 Iš viso: 381 802 255 770
Šaltinis: Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.