Išvalyti Lietuvą - tokia užduotis iškelta šiam 22 karių būriui ir kitiems bataliono teritorinių išminavimo grupių standartinių sprogmenų neutralizavimo specialistams. Teritorijų, užterštų sprogmenimis, likusiais nuo Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų, ištisinį išminavimą kariai pradėjo Marijampolės ir Vilkaviškio rajonuose.
Planuojama, kad jie išžvalgys 14 tūkst. hektarų plotą įvairiose Lietuvos vietose. Lietuvos savivaldybės yra deklaravusios 222 sprogmenimis užterštas teritorijas.
Kasdien išminuotojai sulaukia nuo 2 iki 5 pranešimų. Ne visi jie pasitvirtina.
„Tačiau išminuotojai dėl nepasitvirtinusių iškvietimų nepyksta. Žmogus, nesusidūręs su sprogmenimis, gali supainioti sprogmenį su sena padanga ar su keptuve.
Tad kilus net menkiausiai abejonei žmogus apie įtartiną radinį privalo pranešti gelbėjimo tarnyboms. Kur kas geriau tą radinį identifikuoti specialistams, nei sulaukti žinios apie tragediją“, - įsitikinęs Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono Išminavimo tarnybos viršininkas kapitonas Vaidotas Mockevičius.
Tai, kad dešimtmečius po žeme dūlėjęs sprogmuo yra nepavojingas, - mitas. Netiesa, kad jį galima liesti arba tarsi futbolo kamuolį parsinešti namo. Išminuotojai prisimena atvejį, kai seną sprogmenį kaimo gyventojas sumanė įsimūryti į krosnį - tarsi talismaną.
Kariai įsitikinę: jei žmonės suvoktų, kaip jie rizikuoja, žemėje dūlėjančius sprogmenis aplenktų iš tolo.
„Sprogmuo skirtas žudyti. Po žeme gulintis artilerijos sviedinys, aviacinė bomba ar mina tam tikru laiku nerado savo taikinio ir užsiliko žemėje. Nesvarbu, kad praėjo daug metų, tačiau šis radinys - pavojingas“, - įsitikinęs V.Mockevičius.
Regis, kad tiesioginį savo darbą dirbantys išminuotojai sprogmenų saugosi labiau, nei juos randantys pašaliečiai. „Mes suvokiame kiekvieno neatsargaus žingsnio padarinius“, - paaiškino V.Mockevičius.
Naujai suformuotam išminuotojų būriui vadovaujantis kapitonas Arūnas Janušonis daugiau nei prieš tris dešimtis metų neteko savo vaikystės draugo - jo gyvybę nusinešė sprogmuo.
Nelaimė, kurios išminuotojų vadas iki šiol negali pamiršti, įvyko Panevėžio rajone. Tada, dar būdami vaikai, jie iš smalsumo užsukdavo į buvusius vokiečių sprogmenų sandėlius.
Baimės nejaučiantys ir pavojaus nesuvokiantys vaikai tuomet sprogmenis nešdavo iš sandėlio, susikurdavo laužą ir, įmetę į jį sprogmenį, laukdavo, kol šis driokstelės.
Tačiau vienas kartas buvo lemtingas - vienam vaikų jis kainavo gyvybę. Gal tai ir paskatino A.Janušonį pasukti išminuotojo keliu ir naikinti senus sprogmenis?
„Gal“, - nelinksmai tarstelėjo kariškis.
Nors išminuotojus prajuokina vietos žmonių sukurptos istorijos, pasakojimai toli gražu ne visuomet yra prasimanymai.
„Kiekvieno kaimo garbės reikalas - turėti tanką“. Ši sparnuota tapusi frazė nuolatos keliauja iš kariškių lūpų. Pasitaiko, kad seni žmonės kariškius įtikinėja jų kaimo vandens telkinyje esant nuskendusį tanką.
Nors tai - tik fantazija, tačiau žmonės pasako ir daug tiesos, o senų kaimo gyventojų pasakojimai išminuotojams padeda net tada, kai tenka sudarinėti Lietuvos užterštumo sprogmenimis žemėlapius.
„Tarkime, Marijampolės krašto, kuriame mes dabar dirbame, žmonės pasakojo, kad po karo laukuose likusius sprogmenis jie sumetė į greta esančią pelkę. Ir tai tiesa, mat į šią vietovę išminuotojai yra kviečiami nuolat. Todėl dabar nusausinsime pelkę ir išžvalgysime ją. Beje, vieną sprogmenį joje jau aptikome“, - kalbėjo A.Janušonis.
Būna, kad metalo detektoriui užčiuopus kažką po žemę ir pradėjus kasinėti po kelių valandų darbo paaiškėja, kad ten viso labo tik seno metalo gabalas.
„Mūsų tikslas nėra rasti kuo daugiau sprogmenų. Mūsų tikslas - detaliai patikrinti vietą ir įsitikinti, kad ji - saugi. Rasti sprogmenys yra arba iškart sunaikinami, arba išvežami sunaikinti“, - aiškino išminuotojų būrio vadas.
Skaudžiausios nelaimės Lietuvoje
1990 m. Kairių poligone sprogus prieštankinei minai žuvo 8 paaugliai.
1994 m. prie Rudninkų poligono susprogus artilerijos sviediniui sužalotas vienas žmogus.
1996 m. Klaipėdoje tiesiant kabelį sprogo prieštankinė mina - žuvo darbininkas.
1996 m. Ruklos poligone sprogus minosvaidžio minai žuvo vienas paauglys, kitas - sužalotas.
2000 m. statybose sprogus rankinei granatai žuvo vienas darbininkas ir du sužaloti.
2002 m. Vilkaviškio rajone ardant artilerijos sviedinį žuvo vienas jaunuolis ir du sužaloti.
2005 m. Ruklos poligone ieškodamas metalo nuo sprogstamojo užtaiso žuvo žmogus, 7 metų jo sūnus buvo stipriai sužalotas.
2005 m. ardydamas iš Pabradės poligono į namus atsineštą sprogmenį mirtinai sužalojo Pabradės gyventojas - sprogimas jam nutraukė rankas ir kojas.