Prokurorai antradienį oficialiai pareiškė įtarimus V.Muntianui, pranešė
Lietuvos televizijos naujienų tarnyba.
Teigiama, kad V.Muntianas, kuris niekada nepripažino pažeidęs įstatymus,
kol kas atsisako duoti parodymus kaip įtariamasis. Jis paprašė laiko
susipažinti su bylos medžiaga.
Seimas V.Muntiano neliečiamybę panaikino liepos 1 dieną.
Iki tol V.Muntianas du kartus buvo apklaustas kaip liudytojas du kartus.
Generalinis prokuroras A.Valantinas yra sakęs, kad V.Muntianas įtariamas
naudojimusi savo, kaip Seimo pirmininko įtaka, ir siekimu, jog Kauno
apskrities viršininko įsakyme, kuriuo buvo tvirtinama Kėdainių rajone
Angrinių kaime esančio sklypo dalijimo projektas, būtų nurodyta, kad esą
jame jau egzistuoja seni pastatų pamatai, kurie suteiktų galimybę statyti
naujus pastatus.
Minimas sklypas, pasak prokurorų, priklauso verslininkui M.Grūdei, tačiau
jis turėjo atitekti V.Muntianui. Sklypas yra vandens telkinio apsaugos
zonoje, todėl jame statybos nėra leidžiamos. Tuo metu V.Muntianas esą siekė
įrodyti sklype anksčiau egzistavus pastatus, kad tai sudarytų galimybę
vykdyti statybas šiame sklype ateityje.
V.Muntianas, kuriam dabar 56-eri, į Seimą 2004 metais buvo išrinktas
vienmandatėje Kauno -Kėdainių rinkimų apygardoje, jį iškėlė Darbo partija.
2006 metais V.Muntianas paliko „darbiečius“, įkūrė Pilietinės demokratijos
partiją ir tapo jos pirmininku. Tų pačių metų balandį V.Muntianas buvo
išrinktas Seimo pirmininku.
Abiejų postų V.Muntianas atsisakė šių metų pavasarį, žiniasklaidai
paskelbus apie galimą jo piktnaudžiavimą tarnyba.