EK rašte prašoma paaiškinti, ar Atominės elektrinės įstatymo nuostatos
bei sprendimas be konkurso pakviesti privačią įmonę į nacionalinio
investuotojo bendrovę neprieštarauja Europos Sąjungos (ES) direktyvoms.
„Leo LT“ buvo įsteigta sujungus valstybės valdomas įmones „Lietuvos
energija“ ir RST bei privataus kapitalo bendrovę VST, kurią valdė VP grupei
priklausanti įmonė „NDX energija“. Pastarosios kaip akcininkės dalyvavimas
nacionalinio investuotojo bendrovėje be konkurso buvo numatytas Seimo
priimtame įstatyme.
Iš Briuselio atsiųstame rašte, kurį turi BNS, nurodoma, jog EK
išaiškinime dėl viešųjų pirkimų ir koncesijų privataus ir viešojo kapitalo
bendrovėms teigiama, kad „jei privataus ir viešojo kapitalo bendrovėms
skiriama užduotis yra viešoji paslauga, apibrėžta Viešųjų pirkimų
direktyvose, privatus partneris turi būti pasirenkamas vadovaujantis šiomis
direktyvomis.
Jei užduotis vykdoma koncesijos būdu arba tai yra viešoji
paslauga, iš dalies apibrėžta direktyvomis, taikomos atitinkamos direktyvos
nuostatos ir pagrindiniai ES Sutarties principai“.
Rašte nurodoma, kad atsižvelgiant į minėtus principus ir jei atominės
elektrinės statyba ir jos valdymas gali būti laikomi viešuoju pirkimu,
koncesijos sutartimi ar net išskirtine teise, strateginiai partneriai turi
būti parenkami konkurso būdu, vadovaujantis atitinkamomis direktyvomis ir ES
Sutartimi.
„Todėl Lietuvos valdžios sprendimas nacionalinio investuotojo bendrovės
strateginį partnerį išsirinkti tiesiogiai kelia problemą dėl atitikimo ES
Viešųjų pirkimų įstatymą“, - teigiama EK rašte.
Jame taip pat nurodoma, kad bet kokie apribojimai dėl įmonių steigimo bei
laisvės teikti paslaugas turi atitikti ES teisės aktus, turi būti
pateisinami viešuoju interesu ir taikomi be diskriminacijos.
Lietuvos prašoma paaiškinti, ar nacionalinio investuotojo bendrovės
steigimas atitiko šiuos reikalavimus.
Dokumente taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad pagal Atominės
elektrinės įstatymą nacionalinio investuotojo bendrovės tikslas „yra siekti
naudos sau ir visiems akcininkams“ ir į tai, jog šiai bendrovei jau paskirti
arba dar bus paskirti uždaviniai, kurie gali būti laikomi viešuoju pirkimu.
Kartu nurodoma, kad tokiu atveju privataus partnerio parinkimas turėjo vykti
pagal ES viešųjų prikimų įstatymą arba ES Sutarties principus.
Lietuvos valdžios institucijos turėtų pateikti visą informacioją apie
nacionalinio investuotojo bendrovės steigimą - apie jai jau numatytus ar
numatomus uždavinius bei apie privataus partnerio parinkimo procedūrą,
teigiama dokumente, kartu nurodant, kad atsakymo laukiama per keturias
savaites nuo laiško gavimo.
BNS žiniomis, raštas Vilniuje gautas birželio pabaigoje - liepos
pradžioje.
ES teisės žinovų teigimu, Briuselio raštas - pradinis galimos ES teisės
aktų pažeidimo procedūros etapas.
„Ar ši procedūra formaliai bus pradėta, priklausys nuo Lietuvos
paaiškinimų į užduotus klausimus“, - teigė panorėjęs likti nežinomu
ekspertas.
Nacionalinio investuotojo bendrovės „Leo LT“, kuri turėtų statyti naują
atominę elektrinę ir elektros tiltus į lenkiją bei Švediją, steigimo
sandoris buvo užbaigtas gegužės 27 dieną. Vyriausybė valdo 61,7 proc., „NDX
energija“ - 38,3 proc. „Leo LT“ akcijų.