Nuolatinės atstovybės ES ambasadorius Rytis Martikonis BNS patvirtino,
jog prieš kelias savaites yra gautas EK paklausimas, prašant suteikti
informacijos apie L.Rinau bylą.
„Yra Europos Komisijos susidomėjimas šiuo atveju ir EK suinteresuota
gauti informacijos apie aplinkybes šioje byloje. Komisiją domina Lietuvos
institucijų požiūris į šį reikalą“, - BNS sakė R.Martikonis.
Kaip teigė Teisingumo ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas
Kęstutis Saldžiūnas, EK rašto esminis klausimas - ar Lietuvos valdžios
institucijos veikia besilaikydamos Europos Sąjungos teisės.
Teisingumo ministerijos specialistai šiuo metu rengia atsakymą EK.
BNS žiniomis, EK L.Rinau byla susidomėjo gavusi mergaitės tėvo Vokietijos
piliečio skundą. Komisija klausia, dėl kokių priežasčių nevykdomi Vokietijos
ir Lietuvos teismų sprendimai.
Lietuvos oficialiųjų žinybų atstovai neigia prielaidas, esą šie EK
klausimai gali būti susiję su ketinimais pradėti vadinamąją pažeidimų
procedūrą prieš Lietuvą dėl teismų sprendimų nevykdymo.
Jei tokia pažeidimų procedūra būtų pradėta ir būtų priimtas šaliai
nepalankus sprendimas, valstybei tai grėstų finansinėmis baudomis.
Tiesa, L.Rinau bylos atveju, Lietuvos atstovai teigia tokių grėsmių
nematą, nes šiuo metu kaip tik laukiama Europos Teisingumo Teismo sprendimo.
Liuksemburge įsikūręs teismas prieš kelias savaites pradėjo nagrinėti
bylą, kurioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo prašymu ketina išaiškinti, kaip
Vokietijos ir Lietuvos teismai turėtų interpretuoti Europos Sąjungos
reglamentą, numatantį procedūras sprendžiant santuokos ir vaiko globos
problemas.
Prieš kelerius metus Lietuvos pilietei Inga Rinau ir Vokietijos piliečiui
Michaeliui Rinau nusprendus skirtis, Vokietijos teismas nusprendė, kad
dukters globa atitenka tėvui ir mažametė L.Rinau turi gyventi Vokietijoje.
Tačiau I.Rinau su dukterimi išvyko į Lietuvą ir nebegrįžo.
Po dvejus metus trukusių bylų nagrinėjimo Vokietijoje ir Lietuvoje ,
kurie buvo nepalankūs vaiko motinai, Inga Rinau kreipėsi į Lietuvos
Aukščiausiąjį teismą, kad šis nepripažintų jos skyrybų byloje priimto
vokiečių teisėjų sprendimo grąžinti dukrą tėvui M.Rinau.
Tačiau Lietuvos Aukščiausiajam teismui kilo neaiškumų, ir jis kreipėsi į
Europos Teisingumo Teismą išaiškinimo, ar ES reglamentas sudaro pakankamą
pamatą nacionaliniam teismui tokį pareiškimą nagrinėti, kaip ir kada pagal
reglamentą gali atsirasti sąlygos, įgalinančios Lietuvos teismą nepripažinti
Vokietijos teismo sprendimo.