Priešingu atveju šis diplomatas skiriamuosius raštus būtų įteikinėjęs, švelniai tariant, ne itin palankioje gerai kaimynystei atmosferoje.
V.Adamkaus susitikimas su V.Čchikvadze turėjo įvykti kaip tik tuomet, kai Lietuva patyrė kibernetinę ataką. Abejojančių, kad ji buvo surengta iš Rusijos ir net su šios šalies valdančiųjų sluoksnių palaiminimu, tikriausiai rastume nedaug.
Tačiau vakar viskas apsivertė aukštyn kojomis. Prezidentūra tarsi pamiršo savo pačios siųstą diplomatinį signalą Rusijai, ir V.Čchikvadzė įteikė savo skiriamuosius raštus.
Gal per savaitę kas nors pasikeitė?
Taip. Maskva dar labiau padidino dvišalių santykių įtampą Valstybės Dūmos paskelbtu kone isterišku pareiškimu apie santykius su Lietuva.
Neliko nuošalyje ir naujasis Rusijos prezidentas D.Medvedevas. Jis per Lietuvą ėmė brėžti vadinamąsias raudonąsias linijas. JAV vadovas G.W.Bushas iš Kremliaus šeimininko išgirdo, kad mūsų šalyje priešraketinės gynybos skydas Maskvai „absoliučiai nepriimtinas“.
Tačiau Lietuvos vadovas viso to tarsi nepastebėjo. Arba pats išsigando savo drąsos. Juk po jo sprendimo atšaukti susitikimą su Rusijos ambasadoriumi bent viešai buvo girdėti kone vien tik kritiški žodžiai.
Kas vyko neviešai – galima įsivaizduoti. Rusijai iki žemės lankstytis linkusių verslininkų ir politikų Lietuvoje – nors vežimu vežk.
Kad ir kaip būtų, Prezidentūra primiršo svarbią tiesą. Toks blaškymasis ne tik nesolidus – jis rodo ir šalies vadovo silpnumą. Tiek šalies viduje, tiek ir užsienio partnerių akyse.