Pasak Izraelio istoriko Israelio Knohlio, ant lentelės
pirmame šimtmetyje prieš mūsų erą užrašytas tekstas įrodo, jog mesijo,
turėjusio prisikelti praėjus trims dienoms po mirties, idėja gyvavo judėjų
raštuose dar prieš Jėzaus gimimą.
Prieš keliolika metų rastą lentelę ištyręs I.Knohlis tvirtina pagrindęs
teoriją, kurią palaiko nemažai teologų. Pasak jos, prisikėlimo idėja
atsirado anksčiau negu krikščionybė, ir tai patvirtina senoviniai žydų
raštai.
„Šis faktas leidžia naujai įvertinti Jėzaus mesijišką veiklą“, - sakė
Jeruzalės hebrajų universiteto Biblijos studijų profesorius I.Knohlis,
kalbėdamas apie senovinį hebrajišką tekstą, kurio didžioji dalis yra
sunaikinta arba neįskaitoma.
„Užrašas įrodo, jog mesijo idėja buvo susiformavusi dar prieš Jėzaus
gimimą“, - pridūrė profesorius, balandį paskelbęs savo teoriją Čikagoje
leidžiamame žurnale „Journal of Religion“.
Maždaug metro ilgio akmeninė lentelė su 87 eilutėmis rašalu užrašyto
teksto vadinama „Gabrieliaus apreiškimu“, nes jame skelbiama neva arkangelo
Gabrieliaus perduota žinia.
I.Knohlis naujienų agentūrai „Reuters“ sakė, jog jo teorijos pagrindu
tapo 80-oje teksto eilutėje aptiktas žodis. Praeitų metų rugpjūtį
profesorius iššifravo žodį, kuris anksčiau buvo laikomas neįskaitomu.
„Jis buvo negrabiai užrašytas, o dvi raidės buvo sunkiai įskaitomos“, -
sakė I.Knohlis. Naudodamasis kitų tos epochos tekstų pavyzdžiais,
mokslininkas iššifravo žodį „haje“, reiškiantį „gyvensi“. Visas sakinys
skamba taip: „Po trijų dienų tu gyvensi - taip įsakau aš, Gabrielius“.
Pasak Ostine esančio Teksaso universiteto profesoriaus L.Michaelo Whiteo, tyrinėjančio klasikinę kultūrą ir krikščionybės šaknis, teologai seniai žinojo, kad prisikėlimo idėja judaizme atsirado anksčiau, negu buvo surašytas „Gabrieliaus apreiškimas“.
„Tačiau įdomiausia - užuomina apie tris dienas“, sakė L.M.Whiteas.
Profesorius pridūrė, kad trijų dienų laikotarpis gali būti siejamas su
senovės medicinos įsitikinimu, jog žmogaus kūnas pradeda irti tik praėjus
trims dienoms nuo mirties.
„Kenčiantis mesijas“
Pasak I.Knohlio, minėtas sakinys, kartu su kitomis tekste esančiomis
užuominomis apie „kenčiantį mesiją“, akivaizdžiai byloja apie prisikėlimą po
trijų dienų, kuris vėliau buvo atpasakotas Naujajame Testamente, aprašant
Jėzaus prisikėlimą.
„Tai įrodymas, jog apie kenčiantį mesiją, kuris turėjo mirti ir
prisikelti po trijų dienų, žinojo mažų mažiausiai dalis žydų“, - I.Knohlis
sakė Jeruzalės Izraelio muziejuje susirinkusiems mokslininkams.
Kiti tyrėjai tvirtino, jog tiksli šio teksto reikšmė gali būti
interpretuojama kitaip.
Pasak Haifos universiteto profesorės Devorah Diamant (Devoros Diamant),
užrašas nepakankamai pagrindžia I.Knohlio teoriją, nes kai kurios jo
cituotos teksto dalys gali būti susijusios su kitais bibliniais veikėjais, o
ne su mesiju.
„Jo teiginiai nerealūs“, - sakė D.Diamant.
Ši konferencija buvo surengta praėjus 60 metų nuo vadinamųjų Negyvosios
jūros rankraščių atradimo. Vieni iš seniausių pasaulyje tekstų buvo rasti
Negyvosios jūros šiaurės vakarų pakrantėje.
Lentelės savininkas šveicaras Davidas Jeselsohnas (Davidas Jezelsonas)
sakė, jog ji rasta maždaug prieš penkiolika metų netoli šio druskingo ežero
rytinės pakrantės.
Pasak I.Knohlio, lentelės tekstas nesusijęs su Negyvosios jūros
rankraščiais, nes jis buvo rastas kitoje vietoje ir parašytas unikaliu
stiliumi.