V.Muntianas BNS teigė, kad su advokatu apsilankymo Generalinėje
prokuratūroje metu išreiškė pageidavimą susipažinti su įtarimais ir bylos
medžiaga.
„Dabar kaip tik skaitau kaltinimus“, - BNS trečiadienį sakė V.Muntianas.
Jis sako neatsisakąs duoti parodymų, tik iš pradžių norėtų susipažinti su
įtarimais, o jo advokatas - su bylos medžiaga.
Politikas tikina eisiąs į prokuratūrą, kai tik vėl bus pakviestas.
Generalinės prokuratūros prokuroras Aidas Mažeika, kuris tiria V.Muntiano
bylą, BNS sakė, kad įstatymas numato galimybę susipažinti su bylos medžiaga
ikiteisminio tyrimo metu, tačiau jei tai nekliudo bylos tyrimui. Ar
patenkins politiko advokato prašymą, pareigūnas nenorėjo atskleisti.
Seimas V.Muntiano neliečiamybę panaikino liepos 1 dieną.
Generalinis prokuroras Algimantas Valantinas yra sakęs, kad V.Muntianas
įtariamas naudojimusi savo, kaip Seimo pirmininko įtaka, ir siekimu, jog
Kauno apskrities viršininko įsakyme, kuriuo buvo tvirtinama Kėdainių rajone
Angrinių kaime esančio sklypo dalijimo projektas, būtų nurodyta, kad esą
jame jau egzistuoja seni pastatų pamatai, kurie suteiktų galimybę statyti
naujus pastatus.
Minimas sklypas, pasak prokurorų, priklauso verslininkui M.Grūdei, tačiau
jis turėjo atitekti V.Muntianui. Sklypas yra vandens telkinio apsaugos
zonoje, todėl jame statybos nėra leidžiamos. Tuo metu V.Muntianas esą siekė
įrodyti sklype anksčiau egzistavus pastatus, kad tai sudarytų galimybę
vykdyti statybas šiame sklype ateityje.
V.Muntianas, kuriam dabar 56-eri, į Seimą 2004 metais buvo išrinktas
vienmandatėje Kauno -Kėdainių rinkimų apygardoje, jį iškėlė Darbo partija.
2006 metais V.Muntianas paliko „darbiečius“, įkūrė Pilietinės demokratijos
partiją ir tapo jos pirmininku. Tų pačių metų balandį V.Muntianas buvo
išrinktas Seimo pirmininku.
Abiejų postų V.Muntianas atsisakė šių metų pavasarį, žiniasklaidai
paskelbus apie galimą jo piktnaudžiavimą tarnyba.
Anksčiau V.Muntianas prokuratūroje buvo apklaustas du kartus kaip
liudytojas.