Komentuodamas ES energetikos komisaro Andrio Piebalgso pareiškimą, kad
Lietuvai teks atskirti elektros perdavimo ir paskirstymo tinklus, Lietuvos
premjeras pareiškė, kad jei bus priimta tokia ES direktyva, ji bus
įgyvendinta.
„Teks atskirti. Yra įvairūs keliai - vienas iš jų - taip (įkurti antrines
įmones ir išskaidyti „Leo LT“ - BNS). Mes esame Europos Sąjungos nariai,
gyvename pagal jos įstatymus ir jų laikomės“, - ketvirtadienį Žinių radijui
teigė Gediminas Kirkilas.
A.Piebalgsas atsakyme į europarlamentarės Onos Juknevičienės laiškus
tvirtino, kad nacionalinio investuotojo bendrovė „Leo LT“ turės laikytis ES
elektros direktyvos reikalavimų -juridiškai ir praktiškai atskirti perdavimo
ir paskirstymo tinklus. Pastarieji gali priklausyti didesnėms integruotoms
bendrovėms, bet juos eksploatuoti turi atskiros savarankiškos antrinės
įmonės.
Dabar „Leo LT“ tiesiogiai valdo tris antrines įmones: „Lietuvos energija“
yra perdavimo sistemos operatorė, RST ir VST - skirstymo sistemos
operatorės, tačiau, anot A.Piebalgso, tokio atskyrimo nepakanka. Todėl
Europos Komisija parengė naują projektą, kaip efektyviai atskirti elektros
perdavimo tinklų naudojimą nuo tiekimo ir gamybos.
„Tai, kas dabar vyksta Europos Komisijoje, tai yra, mano žiniomis, mūsų
europarlamentarų, kurie iš principo nepritaria mūsų energetikos strategijai,
stiprios energetikos įmonės sukūrimui, apskundimas. Įvairius skundus jie
siunčia į EK, ir čia nieko nauja Lietuvoje. To nedaro nei latviai, nei
estai“, - kalbėjo G.Kirkilas.
Vyriausybės atstovai praėjusią žiemą Seimo nariams aiškino, kad
įgyvendinant ES direktyvas, įsteigus „Leo LT“, RST ir VST steigs antrines
įmones, kurios veiks kaip skirstomųjų tinklų operatorės, ir tam yra visiškai
pasiruošta. Nuo „Lietuvos energijos“ numatoma atskirti Kruonio
hidroakumuliacinę elektrinę ir Kauno hidroelektrinę, kurių akcijos bus
perduotos valstybei už 1 litą.
Jei ES šalys pritartų direktyvai, kad elektros perdavimo operatoriaus
veikla būtų atskirta pagal nuosavybę, Lietuva steigtų naują bendrovę, kuri
nepriklausomai valdytų energijos perdavimo tinklus, tačiau jie nuosavybės
teise ir toliau priklausytų „Lietuvos energijai“.
G.Kirkilas Žinių radijui taip pat tvirtino, jog Vyriausybė dar kartą
paaiškins Europos Komisijai, kuri susirūpinusi, kodėl nebuvo skelbtas viešas
skaidrus konkursas parinkti Vyriausybės partnerį bendrovės „Leo LT“
steigimui.
„Kiek tik reikės, tiek aiškinsime, neabejoju, kad Europos Komisija supras
mūsų poziciją.
Konkursas iš esmės įvyko - apžvelgėme visas įmones ir pasirinkome būtent
šitą įmonę - VST (VST savininkę „NDX energiją“ - BNS). Konkursų formų gali
būti įvairių, mes ir atsirinkome ją, mes padarėme šitą atranką. Dabartinė
„Leo“ veikla rodo, kad mes teisingai pasielgėme“, - tvirtino G.Kirkilas.
Jo teigimu, skelbti konkursą nebuvo ne tik laiko - nebuvo „ypatingai iš
ko ir atsirinkti“.
„Laikas šiuo atveju turi ir labai didelę finansinę prasmę. Yra ir kitų
kriterijų - daugybė energetikos įmonių yra vienaip ar kitaip susijusios su
Rusija, ir mums tektų tuo atveju taikyti euroatlantinius kriterijus. O
vienintelis kelias mažinti priklausomybę nuo monopolijų energetikoje -
turėti ir išsaugoti savo atominę energetiką, padaryti jungtis su Lenkija ir
Švedija“, - kalbėjo Lietuvos premjeras.
Jis teigė tikintis, kad jei viskas vyks pagal planą - naujos atominės
jėgainės projektavimo darbai gali būti per baigti per 1-1,5 metų, o
2015-2017 metai yra realus laikas ją pastatyti. Statybos trukmė priklausys
nuo pasirinktos technologijos.
Nacionalinio investuotojo bendrovėje „Leo LT“, kuri statys naują atominę
elektrinę ir elektros tiltus į Lenkiją bei Švediją, Vyriausybė valdo 61,7
proc., privataus kapitalo bendrovė „NDX energija“ - 38,3 proc. „Leo LT“
akcijų.