„Tai visiškai nerealu - niekada Vyriausybė tokiam sprendimui nepritars,
centrinis bankas taip pat, ir tikiuosi, kad rezoliucija, kuri buvo keistu
būdu - vienam Seimo nariui inicijavus, vakare 15 žmonių dalyvavus prastumta
- tai yra tiesiog gėdingas reiškinys, dėl kurio reikėtų tik apgailestauti.
Bet poveikį tokie sprendimai finansų rinkai daro neabejotinai“, -
ketvirtadienį interviu Žinių radijui kalbėjo G.Kirkilas.
Premjero žodžiais, tai yra viena iš „juodųjų technologijų“ dalių, kurios
buvo taikomos ir anksčiau.
„Opozicijos veikėjams prieš rinkimus yra naudinga įvairiais būdais
drumsti vandenį ir po to kaltinti valdančiąją koaliciją - čia nieko nauja
nėra. Prisiminkime - ir prieš anuos Seimo rinkimus ir prieš prezidento
rinkimus buvo bandoma trikdyti bankų sistemą“, - teigė premjeras.
Seimo nariai birželio pabaigoje priimtu oficialiu dokumentu paragino
Vyriausybę atšaukti fiksuotąjį lito ir euro kursą. Vėliau tie patys Seimo
nariai jau aiškino nesupratę, už ką balsavo.
Daugelis valdžios atstovų bei nepriklausomų finansų analitikų
vienareikšmiškai tvirtina, kad toks sprendimas būtų žalingas šaliai ir
pakenktų jos tarptautinei reputacijai.
1994 metais priimtu Lito patikimumo įstatymu litas fiksuotu kursu buvo
susietas su JAV doleriu, o vėliau - su euru. Šis sprendimas padėjo gerokai
sumažinti infliaciją.
1993 metų gruodį metinė infliacija (gruodį, palyginti su 1992 metų
gruodžiu) šalyje siekė 188,9 proc., po metų - tik 45,1 proc., po dvejų - 35
procentus. 2007-aisiais metinė infliacija buvo 8,1 proc., šiemet valdžia
prognozuoja apie 6,8 procento.