Vilniečiai ir miesto svečiai į Gedimino kalną kopti akmenimis grįstu taku galės tik rudenį.
Pavasarį atsiradus nuošliaužai valdininkai keturis mėnesius ginčijosi, kas turėtų sutvarkyti šlaitą.
Takas į Gedimino pilį visą tą laiką buvo uždarytas. Lankytojai pasiekti kalno viršūnę gali tik specialiu keltuvu.
Iniciatyvos ėmėsi Vilniaus pilių direkcija. Ji savo lėšomis ryžosi sutvarkyti šlaitą, kurį ir toliau graužia erozija.
Lėšų skyrė Pilių direkcija
Darbai prie Gedimino kalno nuslinkusio šlaito užvirė prieš porą dienų.
Pirmiausia darbininkai nukas nuslinkusį gruntą, po to įrengs į laiptus panašias dviejų metrų pločio pakopas, jas apdengs specialia medžiaga – geotekstile, užklos tinklu, užpils žemėmis ir užsės žole.
Visi darbai kainuos apie 250 tūkstančių litų.
„Tikimės, kad mums skiriamų lėšų pakaks. Jų galbūt reikės kiek daugiau ar mažiau. Tai paaiškės ištyrus. Galbūt prašysime paramos iš Vyriausybės rezervo fondo“, – pasakojo Vilniaus pilių direkcijos vadovas Saulius Andrašiūnas.
Jis negalėjo tiksliai atsakyti, kada numatoma baigti darbus. Planuojama, kad iki rudenį prasidėsiančių liūčių Gedimino kalno šlaitas bus sutvarkytas.
Reikėtų sutvirtinti poliais
S.Andrašiūnas tikino, kad pasirinkta kalno šlaito gelbėjimo technologija šiuo metu yra geriausia.
Tai Vilniaus pilių direkcijai patvirtino ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto Geotechnikos mokslo laboratorijos tarybos pirmininkas Liudvikas Furmonavičius.
Tačiau specialistai tokius darbus vadina tik kosmetiniais.
Anot Lietuvos geologijos tarnybos viršininko pavaduotojo Jono Satkūno, kad kalnas toliau neslinktų, jį reikia tvirtinti vertikaliais ir horizontaliais poliais, apjuosti gelžbetoniniais žiedais.
Šie darbai maždaug prieš dešimtmetį buvo pradėti, tačiau vėliau sustojo. Todėl kalnas ir toliau juda.
Nuošliaužų vis atsiranda ir dėl ant kalno augančių medžių – jų šaknys ardo gruntą.
Kalną niokoja ir lankytojai, mėginantys į viršūnę užkopti ne taku.
Medžiaga – ne ilgaamžė
Geotekstilė, kuria bus uždengtos Gedimino kalno šlaito pakopos, naudojama ne tiktai tvarkant erozijos sugadintas vietas.
Ši medžiaga tinka atliekant žemės darbus, filtruojant, stiprinant ir atskiriant kelius, geležinkelius, klojant pamatus, įrengiant drenažo sistemas.
Specialistai ją taip pat naudoja pakrančių apsaugai, krantams ir pylimams sutvirtinti.
Tačiau geotekstilė nėra ilgaamžė. Ji išlieka nepakitusi apie 25 metus.
Be to, medžiagai kenkia temperatūrų svyravimai.
Nesutaria, kam priklauso
Kovo mėnesį atsiradus Gedimino kalno nuošliaužai, valdininkai stebino neveiklumu.
Jie kūrė komisijas, aiškinosi, kam priklauso pats kalnas, kas turėtų jį tvarkyti.
Vilniaus pilių direkcijos nuomone, kalnas priklauso Vilniaus apskričiai.
Tačiau Vilniaus apskrities viršininko administracijos vadovai to nenori pripažinti.
Tuo tarpu teisininkai nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija Gedimino kalną patikėjimo teise turėtų perduoti kuriai nors įstaigai.
Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento vyriausiasis specialistas Vytautas Januška yra pareiškęs, kad žemė yra apskrities, bet kalnas yra ne žemė.
Problemų kilo pavasarį
Didžiulė Gedimino kalno nuošliauža atsirado kovo 3-iąją. Apie 10 kubinių metrų grunto užgriuvo akmenimis grįstą taką, vedantį į pilį. Nors nuošliaužų dėl lietaus ir atodrėkio atsirasdavo kiekvieną pavasarį, šiemetinė laikoma didžiausia.
Nuošliauža toje pačioje vietoje buvo atsiradusi ir prieš ketverius metus.
Gedimino kalno šlaitai nuolat slenka dėl to, kad Žemutinės pilies teritorijoje anksčiau telkšojo pelkės. Gruntas toje vietoje iki šiol nestabilus.
Kovo pabaigoje dėl nuošliaužos buvo uždarytas vienintelis į pilį vedantis takas. Norintieji pakilti į Gedimino pilį buvo priversti naudotis keltuvu.