Mat kaimyno verslo partnerių Rusijoje šventės dažniausiai nesutampa su mūsiškėmis. Jo darbo grafikas nepriklauso nuo Vyriausybės nutarimų, todėl jis neturi devynių ilgų savaitgalių per metus.
Tačiau jis – lietuvis, todėl nieko nuostabaus, kad jo širdyje nuolat rusena noras švęsti.
Kaip ir daugumos kitų tautiečių. Nesvarbu, kad iš pašalių sklinda žodžiai apie pasaulinę krizę, jau kvėpuojančią į pakaušį.
Tad artėjant penkiasdešimtmečiui kaimynas nutarė atsiimti už viską. Likus trims mėnesiams iki jubiliejaus jis pradėjo žvalgytuves po prašmatnius sostinės ir jos apylinkių restoranus.
„Le Meridien Villon“, „Trasalio“, „Akmeninės užeigos“, „Verkių“, „Stiklių“ administratorės patikino: „Viskas rezervuota“.
Pats kaltas. Gal manė, kad besismaginanti infliacija atbaidys norinčiuosius pasilinksminti? Nieko panašaus. Jiems – nė motais grėsmingi kažkokios europarlamentarės žodžiai apie puotas maro metu ar perspėjimai veržtis diržus.
Lietuvius linksmintis išmokė valdžia. Nė vienos kitos šalies vyriausybės taip nelepina savo piliečių kaip mūsiškė.
Štai ir kitąmet – dar dviem savaitgaliais daugiau. Galėsime švęsti ne po dieną – savaitėmis! Ir ne tik pievose ar virtuvėse. Restoranuose – taip pat.
Tad jeigu kitąmet artėja jūsų jubiliejus ar kita ne mažiau reikšminga šeimos šventė, žvalgytuves po prašmatnius restoranus pradėkite jau dabar.
Linksmingų metų, kaimyne! Dovana – vokelyje. Infliacijai prisijaukinti.