Neseniai „Forbes“ žurnale pasirodžiusi informacija apie brangiausius pasaulio universitetus privertė atkreipti dėmesį daugelį Jungtinėse Valstijose besimokančių studentų. Ir tikrai nustebsite: mūsų planetos brangiausi universitetai nėra kur nors Šveicarijos Alpėse ar Persijos įlankoje.
Ir, daugelio nuostabai, tai nėra visame pasaulyje garsios Amerikos žinomiausios Alma Mater, tokios, kaip Harvard ar Princeton aukštosios, ir netgi ne giliausias tradicijas Europoje turintys Cambridge ar Oxford mokslo centrai Anglijoje.
Pagal „Aukštojo mokslo kroniką“ („The Chronicle of Higher Education“) pats brangiausias JAV (o ko gero, ir viso pasaulio) keturmetis universitetas yra šios šalies sostinėje esantis George Washington University (toliau straipsnyje – GWU), kuriame vienų mokslo metų kaina dabar siekia $39,240 (2007-2008 m. duomenimis). Po jo seka Ohio valstijos Kenyon College ($38,140), Bucknell universitetas Pennsylvania ($38,134), Vasaar College ($38,115) ir Sarah Lawrence College ($38,090) – abu Niujorko valstijoje.
Visos šios aukštosios yra privačios, čia didelė atranka ir labai brangu – į aukščiau paminėtas kainas juk neįtrauktas studentų pragyvenimas, taip pat ir mokslams reikalingos knygos. Tačiau astronominės kainos už mokslą šiose penkiose Alma Mater atspindi tam tikrą tendenciją tarp privačių amerikiečių universitetų: mokesčiai už mokslus imami didžiuliai, bet siūloma nemažai stipendijų. Štai ir GWU atsakingas asmuo tvirtina, kad jų aukštoji mokykla teikia savo studentams labiausiai reikalingą finansinę paramą visoje šalyje.
Taigi, pernai pirmakursiams, įstojusiems į GW, sutrumpintai vadinamą aukštąją, buvo pasiūlyta vidutiniškai $23,466 stipendija. Na, o minėtojo universiteto (neseniai išrinktas) prezidentas Steven Knapp savo akademinei bendruomenei pristatė tolimesnį planą, kaip George Washington universitetas taptų labiau prieinamas iš finansinės pusės, ir prisipažino, kad jis – skirtingai nuo savo pirmtako S.J.Trachtenberg – toli gražu nėra patenkintas matydamas savo vadovaujamą universitetą pirmojoje įkainių už mokslą vietoje, o juo labiau susiduriant su masinės informacijos priemonių padidintu susidomėjimu paskelbus aukščiau paminėtą „Aukštojo mokslo kronikos“ raportą.
Padedant Lietuvos ambasados Amerikoje darbuotojai Nidai Dalmantaitei pavyko susisiekti su praėjusių metų rudenį savo studijas Vašingtone pradėjusiu panevėžiečiu Ugniumi Ramanausku, prestižinės Fulbrighto stipendijos gavėju, kuris būtent GWU siekia M.A. (Master of Arts) laipsnio „International Affairs“ (tarptautinių santykių) programoje. Pirmus mokslo metus JAV brangiausiame universitete prieš pusantro mėnesio užbaigęs lietuvis atsakė į keletą mano klausimų:
- Ugniau, gal galėtum keletą žodžių apie save tarti mūsų skaitytojams? Ką veikei Lietuvoje, iš kur kilęs ir nuo kada JAV?
- Esu iš Panevėžio. Ten mokiausi J. Balčikonio gimnazijoje. Vėliau baigiau ekonomikos bakalauro studijas „Stockholm School of Economics“ Rygoje (Latvija), taip pat vieną semestrą mokiausi Evry universitete Prancūzijoje.
Tačiau visada labiausiai traukė tarptautinių santykių studijos. Amerika buvo gera vieta išbandyti naują sferą visiškai kitu kampu, buvau nemažai girdėjęs apie JAV mokslo sistemos privalumus. Tarp bakalauro ir magistro studijų porą metų dirbau gerai žinomose kompanijose „Ernst&Young“ filiale Vilniuje bei „Baltic Property Trust“ (Danijos investicinis fondas, taip pat mūsų šalies sostinėje). JAV esu nuo 2007 m. rugpjūčio vidurio.
- Ar teko skaityti amerikiečių spaudoje, kad mokaisi brangiausiame šios šalies, o gal net ir viso pasaulio universitete? Ar tikrai jaučiasi, kad GWU mokslai išties tokie brangūs?
- Ne, to „Forbes“ žurnale atspausdinto „Aukštojo mokslo kronikos“ raporto neteko skaityti, bet esu beveik tikras, jei „George Washington University“ minimas brangiausiu Amerikoje, tai kalba eina apie mūsų Alma Mater bakalauro studijas. Aš mokausi šiame universitete pagal dvejų metų magistro programą – tarptautinių santykių ir vystymosi, kuri palyginti nėra tokia brangi (mokestis už šiuos mokslus siekia apie $21,000 per metus).
Visgi GWU tarptautinių santykių programa (dėstoma tam skirtoje „Elliott School of International Affairs“), anot „Foreign Policy“ žurnalo, yra viena iš dešimties geriausių JAV. Na, o man išvis pasisekė – minėtą sumą sutiko padengti pats universitetas pagal „Fulbright“ stipendijų programą, finansuojamą JAV Valstybės departamento (U.S. State Department).
Tiesa, antraisiais studijų metais GWU jau teks pačiam užsidirbti pragyvenimui, nors ir dabar neretai tenka pridėti iš savo kišenės. Pragyvenimas Amerikos sostinėje, kaip visiems žinoma, pastaruoju metu labai priartėjo prie Niujorko Manhattan kainų lygio... tad daugmaž galite įsivaizduoti.
- Ar gyveni bendrabutyje? Jei taip, kiek tai kainuoja, gal galėtum palyginti kitas išlaidas studijuojant GWU ir kitur JAV?
- Gyvenu ne bendrabutyje (dažniausiai Jungtinėse Valstijose magistro laipsnio studentams jų beveik nėra), o nuomojamame bute, kurį susirasti padėjo atsakingi universiteto darbuotojai (GWU turi specialią sutartį su nekilnojamojo turto netoliese savininkais).
Pasirinkau šitą vietą dėl artumo iki universitetinio miestelio – esu tik per gatvę – vieną du kvartalus nuo vadinamojo „campus“ ir visų svarbiausių universiteto taškų. Šiaip niekur kitur JAV nesu gyvenęs ar studijavęs iki šiol, tad nežinau, ar galėčiau tinkamai įvertinti maisto, knygų kainas. Manau, kad knygos visur kainuoja panašiai, nes dabar daugiausia jų studentai perka ne universitetų knygynuose, bet internete: www.amazon.com, www.barnesandnoble.com.
- Ar patinka Amerika, žmonės? O JAV sostinė Vašingtonas? Kaip praėjo pirmieji mokslo metai čia, kokie dėstomi dalykai labiausiai patiko ir kiek laiko planuoji būti už Atlanto?
- Manau, kad didžiausias siurprizas Amerikoje – vietinių atvirumas ir draugiškumas, kuris išsyk pavergia ir pašalina daug integracijos barjerų. Be galo džiaugiuosi galimybe mokytis GWU ir gyventi Vašingtone, nuolat bendrauti su įvairiausių šalių, kultūrų bei religijų žmonėmis, ko nei Lietuvoj, nei netgi didžiojoje Vakarų Europos dalyje negali rasti tiek daug vienoje vietoje. Na, o Vašingtonas kaip miestas savaime yra tarsi universitetas. Jo resursai neišsemiami.
Esu JAV sostinėje dar tik pirmus metus, tačiau jau numanau, kad dar vos vienerių mokslo metų studijų vargiai pakaks bent menkiausiam savo apetitui patenkinti. Yra galimybė prasitęsti studento vizą dar metams praktikai pabaigus mokslus. Tai dabar ir planuoju. Turiu įsidarbinti giminingoje kaip mano dabartinės studijos srityje. GWU pirmi mokslo metai išties prabėgo labai greitai, buvo pilni įspūdžių bei įvairiausių nuotykių.
Tiek universiteto paskaitos, tiek pokalbiai su kurso draugais ar tiesiog žmonėmis, sutiktais mieste, padarė šiuos mokslo metus tokius įsimintinus. Pasinaudojau galimybe susipažinti ir padiskutuoti su keletu profesorių, kurie man pasirodė esą tikri eruditai - išmanantys kur kas daugiau nei savo dėstomą sritį ir kuriems tebejaučiu didelę pagarbą.
Ypač įstrigo profesorės Hope M. Harrison istorijos kursas patį pirmąjį semestrą, kuris vadinosi „Uses and Misuses of History for International Affairs“ („Tarptautinių santykių istorijos pritaikymas ir piktnaudžiavimas ja“). Neabejoju, kad visiems socialinių mokslų srities studentams būtų buvę įdomu išklausyti tokį kursą. Apskritai GWU man itin patinka čia dėstomų dalykų įvairovė. Kol kas neradau nė vienos temos, kurios neatrasčiau dėstomos šioje Alma Mater. Na, o jei konkrečios temos nėra pas mus universitete, galiu lankyti paskaitas ir gauti kreditus bet kurioje kitoje Vašingtone esančioje aukštojoje per specialią „Consortium“ universitetų sistemą.
Išskyrus porą teisės dalykų, kuriuos pasirinkau antrąjį semestrą, nebuvau nė vienoje tikroje paskaitoje „lietuviška“ aukštojo mokslo supratimo prasme. Beveik visi kursai GWU dėstomi seminaro stiliumi: maža (iki 20) studentų grupelė ateiname perskaitę daug mokslinės bei publicistinės medžiagos ir diskutuojame kartu su profesoriumi. Na, o dėstytojas labiau imasi moderatoriaus vaidmens mūsų diskusijoje.
Šis aspektas turbūt man iki šiol labiausiai patiko JAV universitetinių studijų sistemoje. Visgi jeigu būčiau labai kritiškas savo dabartiniam universitetui, pasakyčiau, jog profesoriai galėtų būti šiek tiek griežtesni rašydami pažymius... Man atrodo, pernelyg lengva studijuojant magistrantūroje čia gauti A arba A- (geriausius įvertinimus Amerikos aukštojo mokslo sistemoje – red. past.). Vis dėlto esu patenkintas suteikiamų žinių kokybe, bet tikiu, kad dar aukštesni dėstytojų reikalavimai priverstų GWU studentus pereiti į naują kokybės laipsnį pristatant kursinius rašto darbus. Studijuodamas Europoje - kad ir „Stockholm School of Economics“ Rygoje, tai jausdavau labiau.
- Ar teko susipažinti ir bendrauti su Vašingtono apylinkių lietuviais, o gal ir GWU yra daugiau studentų iš Lietuvos? Ar per pirmus metus JAV kur nors keliavai?
- Su Vašingtono lietuviais nemažai bendravau nuo pat pirmųjų dienų būdamas už Atlanto. Ypač pastarąjį semestrą, kai susitikau su savo tautiečiais virtinėje įvairiausių renginių: rašydamas lietuvių kalbos diktantą lituanistinėje šeštadieninėje K.Donelaičio mokykloje, dviejuose LR Nepriklausomybės dienos minėjimuose (su prof. Vytautu Landsbergiu bei gen. mjr. Jonu Kronkaičiu), „Vyšnių žydėjimo“ parade (kur su kita studente iš Lietuvos mūsų GWU magistro studijų programoje Gintare Karčiauskaite nešėme lietuvišką trispalvę) bei JAV ir Baltijos šalių fondo (US Baltic Foundation) „Gala“ vakaronėje Mayflower viešbutyje šį pavasarį.
Galiausiai noriu pasakyti, kad mano patirtis JAV nebūtų tokia turtinga, jeigu per pastaruosius metus nebūčiau pamatęs tiek įspūdingų šios šalies vietų: Blue Ridge kalnų Rytinėje pakrantėje, Williamsburg bei Jamestown istorinių miestų (VA), kaimyninės Maryland valstijos sostinės Annapolis, pirmosios JAV sostinės Philadelphia (PA), „Didžiojo obuolio“ Niujorko bei Bostono didmiesčių, Albuquerque bei Santa Fe (NM), Las Vegas (NV) bei Didžiojo Kanjono (AZ). Tikiuosi, kad per ateinančius metus pamatysiu dar daugiau.