Anksti pavasarį bitės pradeda rinkti nektarą iš šalpusnių, karklų, blindžių, pienių, vaismedžių. Šis nektaras paprastai būna lizdiniuose koriuose ir jeigu jie neužpildomi pradėjus žydėti žieminiams rapsams labai greitai pradedamas nešti jų nektaras. Tada prasideda rapsų nektaro rinkimas, kurio prinešamos pilnos meduvės ir jose sukaupiamas monoflorinis rapsų medus. Šį gausų derlių bitininkai skuba išsukti, nes vėl reikia įdėti tuščius korius, kad bitės turėtų kur rinkti medų.
Prieš 20 metų Lietuvoje medunešis trukdavo su pertraukomis ir aiškiai buvo suskirstytas į pavasarinį (iki birželio), didįjį (birželio–liepos), raudonųjų ankstyvųjų dobilų (rugpjūčio ir rugsėjo pradžios), viržių (rugpjūčio mėn.).
Pastaraisiais metais dauguma žemės ūkio bendrovių ir ūkininkų sėja rapsus. Žieminiai rapsai Lietuvoje kartais žydi gegužę (prieš sodų žydėjimą), tad per pirmą medunešį išimamas rapsų medus, kuriame rapsų žiedadulkių būna daugiau negu sodų arba kitų pavasarį žydinčių medingųjų augalų žiedadulkių. Medunešiai iš rapsų kai kuriuose Lietuvos rajonuose beveik nepertraukiami, nes sėjami įvairaus ankstyvumo žieminiai ir vasariniai rapsai, kurių žydėjimo periodas yra nuo balandžio pabaigos iki rugpjūčio vidurio. Žieminių rapsų žydėjimo trukmė 25–30, vasarinių – 18–30 dienų. Rapsai gausiai skiria nektarą, bitės jį lengvai paima, todėl iš šių augalų pastaraisiais metais daugiausia surenkama medaus.
Tačiau ir tokiomis sąlygomis savo šeimos narius, gimines ir kaimynus bitininkai gali pradžiuginti įvairesniu medumi. Jeigu koriai su medumi pavasarį bus išimti iš lizdo ir centrifuguoti atskirai, nesudėjus meduvių korių, tai iš medsukio išbėgęs medus turės mažiau gryno rapsų medaus, negu centrifuguoto kartu su meduvių koriais. Taip bitininkas gali surinkti gryną karklų arba labai malonaus skonio poliflorinį pavasario medų, kuriame yra karklų, sodų, pienių, šaltekšnių nektaro. Į pavasarinį medų taip pat kartais patenka ir lipčiaus. Jeigu bičių šeimos pavasarį stovėjo prie rapsų lauko, centrifuguojant birželio pradžioje išimtus meduvių korius, išbėga grynas rapsų medus. Tiriant meduvių medaus žiedadulkių botaninę sudėtį, randamos vien tik rapsų žiedadulkės, todėl atrodo, kad mūsų bitelės lanko tik rapsų žiedus. Lizdinio medaus drėgnumas 0,5–1,0 proc. didesnis negu meduvių. Vasarą kai kuriuose Lietuvos rajonuose surenkamas monoflorinis liepų, kmynų, aviečių medus. Tačiau daugiausia jo surenkama iš rapsų nektaro, o kitų augalų, tokių kaip aviečių, grikių, dobilų, kartais gargždenių arba barkūnų, nektaras – tik priedas. Iš vasarinių rapsų surenkamas monoflorinis medus.
Lietuvos žemdirbystės institute atliekami vasarą surinkto medaus botaninės bei fizikocheminės sudėties tyrimai. Per mikroskopą matomas žiedadulkių vaizdas lyginamas su rankomis surinktų nuo žiedų žiedadulkių vaizdu arba nuotraukomis iš katalogų. Monoflorinis medus tai toks, kuriame yra daugiau kaip 50 proc. vieno augalo žiedadulkių. Kita analizė, kuri taip pat gali charakterizuoti, iš kokių augalų surinktas medus, tai jo tirpalo elektrinio laidžio tyrimas. Elektrinis laidis priklauso nuo medaus rūgštingumo ir jame esančių mineralinių medžiagų kiekio. Pagal Lietuvoje priimtą standartą medui LST 1466: 2004, žiedų medaus elektrinio laidžio dydis turi būti ne didesnis kaip 0,8 mS/cm (išskyrus liepų, viržių), o lipčiaus – ne mažesnis kaip 0,8 mS/cm. Elektrinis medaus laidis nustatomas 20 proc. vandeniniame tirpale, kurio temperatūra 20 °C. Medus turi būti ištirpintas distiliuotame vandenyje. Tam reikia turėti konduktometrą (jis nėra brangus). Matavimas atliekamas greitai ir šio tyrimo duomenys yra tikslūs.
Matavimai atlikti konduktometru „Microcompiuter conductivity meter CC-315“, elektrinio laidžio reikšmė nurodoma mikro- arba milisimensais/cm. Tačiau tarptautiniame standarte, pagal kurį sudarytas Lietuvos standartas medui, nėra išskirtas karklų, kmynų elektrinis laidis, kuris, matuojant Lietuvoje surinktą medų, buvo didesnis kaip 0,8 mS/cm.
Buvo nupirktas „Korio“ laboratorijos parduodamas medus ir analizuota jo botaninė sudėtis ir elektrinis laidis. Nustatyta, kad jame buvo 42,9 proc. rapsų, 42,1 proc. akacijų, 3,2 proc. saulėgrąžų žiedadulkių. Šį medų galima charakterizuoti kaip rapsų ir akacijų medaus mišinį. Jo elektrinis laidis yra žemas, prilygsta monoflorinio rapsų medaus laidžiui. Gryno akacijų medaus laidis – vienas žemesnių, palyginti su dauguma medaus rūšių, jo variavimo ribos 0,09–0,27 mS/cm.
Literatūroje nurodoma, kad elektrinis laidis medaus, kuriame yra rugiagėlių nektaro – 0,24–0,75 mS/cm; saulėgrąžų – 0,2–0,7 mS/cm; pienių – 0,29–0,65 mS/cm; čiobrelių – 0,25–0,72 mS/cm; barkūnų – 0,13–0,25 mS/cm; mišraus pavasarinio medaus, kai jame vyrauja vaismedžių nektaras – daugiau kaip 0,5 mS/cm, įvairaus lipčiaus – 0,6–2,1 mS/cm.
Medaus elektrinis laidis papildomai charakterizuoja medaus sudėtį. Sodų, pienių, grikių, dobilų, lipčiaus medaus įnašas į rapsų medų pakeičia jo fizikochemines charakteristikas (elektrinį laidį, rūgštingumą), taip pat spalvą, aromatą. Todėl šviesios spalvos (rapsų, karklų) medus, kuriame yra nors ir nedideli kiekiai kitų augalų nektaro, jau turi įvairių atspalvių gelsvą arba rudą spalvą ir skiriasi nuo monoflorinio rapsų arba karklų medaus savo botanine ir fizikochemine sudėtimi, išvaizda ir skoniu.
Straipsnio autorė yra Lietuvos žemdirbystės instituto mokslo darbuotoja