Lietuviai lieka tarp didžiausių ES šalininkų, nors jų optimizmas ir mažesnis nei prieš kelerius metus.
Tai atskleidė pavasarį atliktas „Eurobarometro“ tyrimas, kurio rezultatus vakar pristatė Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje.
Atliekant šį tyrimą Lietuvoje apklaustas 1021 mūsų šalies gyventojas.
Infliacijos baubas
Lyginant su praėjusiais metais, europiečiai kur kas skeptiškiau vertina šalių ekonominę ateitį, savo šeimų finansinę gerovę.
Lietuviams daugiausia susirūpinimo kelia infliacija. Lyginant su praėjusiais metais, tuo susirūpinusiųjų skaičius Lietuvoje išaugo net 25 procentiniais punktais ir šiuo metu siekia 63 proc. ES vidurkis – 37 proc.
Tuo tarpu kitų ES šalių piliečiai labiau sunerimę dėl nedarbo lygio.
Uždirba daugiau
Šiuo metu 6 iš 10 lietuvių patenkinti savo gyvenimu. Per metus taip teigiančių šiek tiek sumažėjo.
Daugiausia gyvenimu patenkintų žmonių yra Danijoje (96 proc.), o mažiausiai – Bulgarijoje (40 proc.).
Tačiau, lyginant šių ir praėjusių metų tyrimo rezultatus, matyti, kad Lietuvos gyventojų optimizmas slūgsta. Beveik perpus mažiau lietuvių tiki, kad šie metai šalies ekonomikai bus geresni (nuo 41 proc. sumažėjo iki 23 proc.).
O manančių, kad bus blogiau, per metus nuo 15 proc. padaugėjo iki 41 proc.
Bet daugiau nei trečdalis (34 proc.) Lietuvos gyventojų mano, kad prastėjanti ekonominė padėtis neturės neigiamos įtakos jų šeimai.
„Taip yra dėl to, kad pastaraisiais metais smarkiai kilo žmonių atlyginimai, augo perkamoji galia“, – įsitikinęs tyrimą atlikęs sociologas dr. Mindaugas Degutis.
Kad per pastaruosius penkerius metus jų perkamoji galia padidėjo, nurodė net 41 proc. lietuvių.
Tuo tarpu kitose Europos Sąjungos šalyse tai pajuto tik 19 proc. gyventojų.
Sunku apmokėti sąskaitas
Tačiau, nepaisant išaugusios perkamosios galios, Lietuvoje daugiau negu pusė šeimų – 58 proc. – mėnesio pabaigoje sunkiai apmoka visas sąskaitas.
Prieš dvejus metus tuo skundėsi 54 proc. apklaustųjų.
ES šalyse mėnesio pabaigoje galo su galu nesuduriantys teigė 47 proc. apklaustųjų. Tačiau nuo 2006 metų jų skaičius išaugo net 11 proc. Labiausiai tuo skundžiasi bulgarai, portugalai, graikai. Mažiausiai – Danijos, Švedijos ir Suomijos gyventojai.
Džiaugiasi naryste ES
Trys ketvirtadaliai Lietuvos gyventojų teigiamai vertina šalies narystę ES. Lyginant su ankstesniais metais, šis skaičius sumažėjo 6 proc., bet vis dar labai aukštas.
Tuo tarpu kaimyninėje Latvijoje teigiamai vertinančių narystę ES per pastaruosius metus sumažėjo net 11 proc. ir dabar yra 48 proc.
Šalies naryste ES besidžiaugiantys lietuviai labiausiai vertina galimybes įsidarbinti kitose valstybėse (49 proc.).
39 proc. šalies gyventojų mano, kad ES prisideda prie Lietuvos ekonomikos augimo.
Tiki Bendrijos ateitimi
Lietuviai kartu su airiais, danais, lenkais, estais, slovakais ir graikais lieka didžiausi ES šalininkai.
Lyginant su kitų Europos Sąjungos šalių piliečiais, lietuviai savo ateitį piešia šviesesnėmis spalvomis.
37 procentai Lietuvos gyventojų mano, kad artimiausia ateitis bus geresnė (pernai taip manančių buvo 45 proc.).
ES piliečiai ateitį piešia niūresnėmis spalvomis.
Tik 16 proc. jų tiki, kad artimiausi metai bus geresni. Blogesnių metų tikisi net 46 proc. apklaustųjų.
Tačiau savo ateitį po beveik dvidešimties metų optimistiškai piešia daugelis ir Lietuvos, ir kitų Europos Sąjungos šalių gyventojų.
Nepaisant sunkumų žmonės tikisi, kad jų vaikams gyventi bus gerai.
Trūksta informacijos
Atliekant „Eurobarometro“ tyrimą, ES piliečių buvo klausiama, ką jie mano apie branduolinę energetiką.
Aktyviausi jos šalininkai yra lietuviai ir čekai – po 64 proc.
Tuo tarpu Kipre už branduolinę energetiką yra tik 7 proc., Austrijoje – 14 proc. apklaustųjų.
„Keista, kad, skirtingai nuo kitų šalių, Lietuvos gyventojai nėra labai informuoti apie branduolinę energetiką ir nepageidauja apie ją daug žinoti. Jie pasitiki tai sprendžiančiomis institucijomis“, – sakė Europos Komisijos Lietuvoje vadovas Kęstutis Sadauskas.
Daugiausia informacijos apie branduolinę energetiką tikina turį Suomijos, Švedijos ir Danijos gyventojai.
Nosies nenukabina
* Lietuvoje labiausiai savo gyvenimu patenkinti asmenys nuo 15 iki 24 metų.
* Jauni žmonės labiausiai baiminasi dėl nedarbo, prasto švietimo, mokesčių.
* Vyresnio amžiaus žmonėms labiausiai rūpi sveikatos apsauga ir pensijos.
* Visų amžiaus grupių atstovai labiausiai nerimauja dėl infliacijos.
* 23 proc. lietuvių tiki, kad artimiausiais metais gyvenimas pagerės.
* Savo materialinę padėtį geriau vertina žmonės, gyvenantys miestuose.
* 57 proc. Lietuvos gyventojų yra už euro įvedimą.
* 73 proc. lietuvių optimistiškai nusiteikę Europos Sąjungos ateities atžvilgiu.