Seimo Užsienio reikalų komitete (URK) parengtame komentaro projekte apie
kritišką Rusijos Dūmos pareiškimą Lietuvos atžvilgiu kartu apgailestaujama,
kad Dūmos parlamentarai vardijo vien nepagrįstus kaltinimus, tačiau
neužsiminė apie aktualiausius dvišalio bendradarbiavimo aspektus.
Rusijos Dūma praėjusią savaitę priėmė pareiškimą „Dėl Lietuvos
Respublikos valdžios veiksmų, nukreiptų Rusijos ir Lietuvos santykiams
bloginti“, kuriame pažymima esą Lietuvos veiksmai gali kelti grėsmę Europos
saugumui ir stabilumui.
URK darbo grupės parengtame komentare apie jį pateikiamas visų Lietuvai
pažertų kaltinimų vertinimas.
Šis komentaro projektas pirmadienį dar bus svarstomas bei tvirtinamas URK
ir vėliau išplatintas Seimo nariams bei pagarsintas visuomenei.
„Tenka tik apgailestauti, kad Rusijos Dūma taip jautriai reagavo į Seimo
sprendimą viešuosiuose susirinkimuose ir mitinguose greta nacistinių
simbolių uždrausti ir sovietinių simbolių naudojimą. Šiuo atveju Dūma
išleido iš savo dėmesio akiračio, kad minėtas draudimas paliečia ne pačius
ženklus, kuriems Lietuvos piliečiai nėra kažkaip alergiški, o tiktai
sovietinę simbolinę su socialine ir nacionaline priespauda susijusią
istorinę jų prasmę ir tokį jos demonstravimą, kuriuos yra atmetusi ir kurių
atsisakiusi pati imperinę Sovietų Sąjungos prigimtį paneigusi Rusijos
Federacija“, - rašoma komentare.
Kalbėdami apie Sovietų Sąjungos okupacijos žalą Lietuvos parlamentarai
kviečia kolegas iš Rusijos Dūmos šia tema surengti plačią diskusiją ir
viešus klausimus Europos Tarybos (ET) parlamentinėje asamblėjoje, ESBO
parlamentinėje asamblėjoje ir kituose forumuose ir taip išsiaiškinti, kokia
yra tarptautinėje bendruomenėje vyraujanti nuomonė apie SSRS įvykdytų
nusikaltimų prieš savo ir okupuotų bei pavergtų šalių piliečius.
„2000 metais Seimo priimtas įstatymas dėl SSRS okupacijos žalos
atlyginimo yra sąlygotas Lietuvos piliečių valios, kuri demokratinėse
valstybėse yra gerbiama ir vykdoma, o ne atšaukiama ar ignoruojama. Reikėtų
prisiminti kad Rusija 1996 metais stodama į ET pati įsipareigojo padėti
žmonėms deportuotiems iš Baltijos valstybių grįžti namo ir parengti jiems
kompensacijų programas. Tas iki šiol nėra įvykdyta“, - primenama URK
pareiškimo projekte.
Komentare taip pat pat pažymima, kad Lietuva ypač palankiai vertina pagal
patvirtintą mandatą prasidėjusias ES ir Rusijos derybas dėl naujos
strateginio bendradarbiavimo sutarties, tikisi, kad jos ves prie realiai
veikiančio nedeklaratyvaus susitarimo ir nemano, kad bent vienai ES šaliai
svarbaus klausimo įtraukimas į derybas su trečia šalimi yra tų derybų
stabdymas.
Seimo pareikšime nepamirštas liko ir Maskvos nepasitenkinimas dėl
pasklidusios nepatvirtintos žinios apie JAV ir Lietuvos derybas dėl galimo
priešraketinės gynybos skydo elementų dislokavimo Lietuvoje. Nepatvirtinta
informacija, anot URK, negali būti pagrindas grasinimams karinio kontingento
didinimu Lietuvos kaimynystėje.
Komentare paaiškinama, kad verslo subjektų veiklą Lietuvoje reglamentuoja
Lietuvos teisinė bazė, kuri yra suderinta su Europos Sąjungos teise, o
vieningos ES rinkos funkcionavimas Lietuvoje užtikrina analogiškas verslo
sąlygas kaip ir kitose ES šalyse.
„Reali pastarųjų dvejų metų dvišalių Lietuvos ir Rusijos ekonominių
santykių būklė yra pakankamai iškalbinga ir demonstruoja, kad Lietuvos rinka
Rusijos verslui yra ne tik pažįstama, bet ir priimtina“, - pažymi
parlamentarai.
Remiantis statistiniais duomenimis, Rusija 2007 metais Lietuvoje pagal
prekybos apyvartą, eksportą ir importą buvo pirmoje vietoje, bei užėmė
penktą vietą pagal tiesioginių užsienio investicijų dydį Lietuvoje.
URK primena, kad svarbiausi dvišalio bendradarbiavimo aspektai, apie
kuriuos neužsimenama Dūmos pareiškime, yra pagalbos tremtiniams,
grįžtantiems į tris Baltijos valstybes problemų sprendimas, teisinio
bendradarbiavimo kriminalinėse bylose tiriant Medininkų žudynių ir
Kaliningrade dingusio Lietuvos verslininko bylas užtikrinimas bei Lietuvai
nutrūkęs tiekimas naftotiekiu „Družba“.
„Dėl šių probleminių klausimų ne kartą aukščiausiu lygiu buvo kreiptasi į
Rusijos valdžios institucija, tačiau atsakymo nesulaukėme. Konstruktyvus,
geranoriškumu ir pagarba grįstas bendradarbiavimas iš Rusijos pusės
neabejotinai padėtų mums puoselėti abipusį pasitikėjimą“, -reziumuojama
komentaro projekte.