Viešai apkaltino melu
Panevėžio politikų ir valdininkų rietenos, dar pavasarį prasidėjusios dėl to, ar teisingai už Europos Sąjungos pinigus miesto teritorijoje Nevėžyje valomos sovietmečiu dumble susikaupusios kenksmingos medžiagos, nesibaigia iki šiol.
Vakar savivaldybėje vykusioje baigiamojoje projekto konferencijoje ne tik virė karštos diskusijos, bet ir skambėjo vieši kaltinimai melu.
Negausiai susirinkusių konferencijos dalyvių nuomonės dėl atliktų upės valymo darbų smarkiai išsiskyrė.
Savivaldybės administracijos Ekologijos skyriaus vedėjai Zitai Tverkutei pasigyrus, kokių rezultatų pasiekta valant Nevėžį, nepasitenkinimą ėmė reikšti miesto tarybos narys krikščionis demokratas Julius Beinortas.
„Nesąmonė! Tai, ką jūs sakote, yra melas“, - rėžė politikas.
Vieniems gražu, kitiems klaiku
Pirmiausia J.Beinortą papiktino už projekto viešinimą atsakingos bendrovės „Oro pramogos“ išleistas ir konferencijoje išplatintas lankstinukas, kuriame parašyta, kad visos iš Nevėžio dugno ištrauktos atliekos buvo išvežtos į sąvartyną.
„Galime nors dabar nueiti prie upės ir pažiūrėti, ar lankstinuke parašyta tiesa. Nevėžio pakrantės atrodo klaikiai. Viskas suversta čia pat, ant kranto, Skaistakalnio parke“, - piktinosi politikas.
Į ginčą įsitraukė projekto vykdytojos bendrovės „Hidrum“ direktoriaus pavaduotojas Darius Šapkauskas. Jo teigimu, visi Nevėžio valymo darbai atlikti iki galo ir nepriekaištingai.
„Su tiek mažai pinigų, kiek buvo skirta šiam projektui, mes padarėme neįtikėtinai daug“, - teigė D.Šapkauskas.
Ginti Z.Tverkutės stojo ir Nevėžio valymo projekto techninės priežiūros vykdytojos bendrovės „Technik LT“ direktorius Zenonas Vezbergas. Pasak jo, upė išvalytoje atkarpoje dabar iš tiesų tapo gražesnė.
„Pats gyvenu šalia Nevėžio, plaukioju baidare. Upė dabar gerokai lengviau praplaukiama“, - tvirtino Z.Vezbergas.
Tačiau J.Beinorto šie paaiškinimai neįtikino.
Pagrasino dar ieškosiantis teisybės
J.Beinorto manymu, neišvalytos Nevėžio pakrantės - ne vienintelis nebaigtas darbas. Pasak jo, buvo privalu ištirti iškasto dumblo taršą, jo poveikį aplinkai, panaudojimo galimybes.
„Iš kur jūs žinote, kad išsiurbėte visą kenksmingą dumblą? Kodėl manote, kad išsiurbėte būtent tai, ką reikėjo, jei nedarote jokių tyrimų?“ - toliau ant Z.Tverkutės ir D.Šapkausko šaukė politikas.
Z.Tverkutė bandė teisintis, kad išsiurbto dumblo tyrimai daug kainuoja. Pasak jos, savivaldybė nemato prasmės tirti to, ką jau ištyrė prieš pradėdama darbus.
„Šnekat niekus! Man, chemikui, jūs nepaaiškinsit, kad paimti dumblo mėginį ir jį ištirti yra sunku. Aš nebenoriu būti tokioje konferencijoje, kur meluojama tiesiai į akis“, - vis labiau niršo J.Beinortas.
Galų gale politikas pareiškė, jog šioje konferencijoje jis nieko nepasieks, bet šio reikalo taip nepaliks ir pasistengs, kad Nevėžio valymo problemos dar būtų apsvarstytos miesto taryboje.
Pavasarį nerūpėjo, dabar parūpo
Dėl Nevėžio valymo J.Beinortas su Z.Tverkute susikirto ne pirmą kartą - jų konfliktas tę-siasi jau kelis mėnesius.
Balandžio pradžioje „Panevėžio rytas“ rašė, kad prie Nevėžio gyvenantys panevėžiečiai piktinosi, jog upės pakrantės ties Skaistakalnio parku, tarp Maudyklos ir J.Biliū-no gatvių, kai buvo pradėta valyti upės vaga, jau nuo rudens atrodo baisiai.
Žmonės skundėsi, kad ant kranto stūkso iš vandens išgriebtų žolių krūvos, buteliai, automobilių padangos, buitinės technikos likučiai bei kitos šiukšlės.
Tada Z.Tverkutė teisinosi, kad rudenį iš upės iškeltos žolės sąmoningai buvo paliktos ant kranto.
„Prieš valant Nevėžį viskas buvo labai gerai apgalvota. Šlapią augmeniją mes privalėjome palikti krante, nes visų pirma ji turi nusausėti. Kaip ir buvo planuota, gegužės mėnesį bus išsiurbtas dumblas ir augalai, kuriuos į upę grąžino lietus“, - pavasarį aiškino ekologė.
Kovo mėnesį Panevėžyje lankėsi Aplinkos ministerijos atstovai. Jie stebėjo, kaip ir kokie darbai vykdomi.
Į susitikimą su ministerijos atstovais buvo kviesti visi miesto tarybos nariai ir meras, tačiau atėjo tik tuometis vicemeras Povilas Vadopolas. J.Beinortas, nors jau anksčiau buvo kritikavęs Z.Tverkutės kuruojamą projektą, nerado reikalo dalyvauti susitikime.
„Iš ministerijos sulaukėme palaikymo ir netgi pagyrimų, kad darbus atliekame laiku ir gerai, negavome nė vieno priekaišto. Tačiau miesto politikams tai tikriausiai nerūpi.
Dabar miesto tarybos nariai, ypač Vidmantas Baltramiejūnas su Juliumi Beinortu, mus kaltina, kad netvarkomi upės krantai, tačiau juk galėjo atvykti į susitikimą ir išsiaiškinti visus jiems rūpimus klausimus“, - tada politikams įdūrė Z.Tverkutė.
Dabar J.Beinortas atsigriebė apkaltinęs valdininkę melu.
Valys dar 12 kilometrų upės
Nuo 2006 metų, kai buvo pradėti Nevėžio valymo nuo dumble susikaupusių kenksmingų medžiagų darbai, iš upės iškasta 10 tūkstančių 200 kubinių metrų dumblo ir išvalyta 1,2 kilometro ilgio atkarpa nuo J.Biliūno iki Maudyklos gatvių.
Iš viso išvalyta 3,6 hektaro sunkiaisiais metalais užterštų teritorijų. Iš Nevėžio iškastas dumblas dabar sausinamas specialiai tam įrengtose aikštelėse.
Šiam projektui vykdyti 271 tūkstantį 343 litus skyrė Europos regioninės plėtros fondas ir Lietuvos Respublikos bendrojo finansavimo lėšų programa.
92 tūkstančius 876 litus pridėjo Panevėžio savivaldybė.
Projekto vykdytojai buvo įsipareigoję sutvarkyti upės šlaitus, pakrantes, vagą.
Pasak Z.Tverkutės, dabar jau rengiamas projektas miesto teritorijoje išvalyti dar 12 kilometrų Nevėžio vagos.