V.Adamkaus ketvirtųjų metinių dovana - vetuotas Pilietybės įstatymas (video)

Lrytas.lt videorubrikoje galite žiūrėti reportažą.

„Pilietybės įstatymą grąžinu Seimui, nors tai darydamas turėjau nustelbti savo asmeninius jausmus. Šis įstatymas prieštarauja Konstitucijai ir kartu apeina griežtą Konstitucinio Teismo nutarimą. Teisinėje valstybėje niekam nevalia pažeisti pagrindinio įstatymo“, - kalbėjo šalies vadovas.

Praėjusią savaitę Seimas nusprendė, kad į žaliąjį pasą gali pretenduoti tik NATO ir ES valstybių pilietybę turintys lietuviai. Tai papiktino kitose pasaulio šalyse gyvenančius lietuvius, kurie pasijautė antrarūšiai.

Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Regina Narušienė neslepia nusivylimo dėl V.Adamkaus sprendimo vetuoti dvigubos pilietybės įstatymą.

Penktadienį BNS komentuodama prezidento veto, ji taip pat leido suprasti, kad tokį šalies vadovo verdiktą nulėmė jo patarėjai.

„Man yra labai skaudu ir esu labai nusivylusi, be to nežinau ką pasiūlė Seimui, bet bandysiu tai išsiaiškinti. Aš žinau, kad prezidentas širdyje norėtų daryti kažką kitą, bet jo patarėjai dar pasenusio mentaliteto - jie nesugeba žvelgti atviriau ar tiesiog neturi pakankamos kompetencijos", - sakė R.Narušienė.

Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovei nuostabą sukėlė ir tai, jog darbo grupėje, rengusioje įstatymo projektą, dalyvavo ir prezidento patarėjas Česlovas Atkočaitis, tačiau pastarasis nepateikė jokių pasiūlymų.

Įstatymą vetavęs prezidentas V.Adamkus penktadienį mini ketvirtąsias darbo šalies vadovo poste metines ir pradeda paskutinius prezidentavimo metus. V.Adamkus prezidentu penkerių metų kadencijai buvo prisaikdintas 2004-ųjų liepos 12-ąją.

Spaudos konferencijos metu šalies vadovas taip pat daug kalbėjo apie Aukščiausiojo Teismo pirmininko skyrimo problemą. Seimui nepritarus Vytauto Greičiaus atleidimui iš šių pareigų, parlamentas ir prezidentas atsidūrė aklavietėje. „Deja, dėl nesuprantamų motyvų Seimas atsisakė laikytis įstatymo numatytos tvarkos - pasibaigus kadencijai atleisti Aukščiausiojo Teismo pirmininką“, - sakė V.Adamkus. O vėliau pridūrė: „Dar tvirčiau esu įsitikinęs, kad teismų vadovų rotacija būtina.“

V.Adamkus taip pat perspėjo, kad ekonominės problemos tęsis ir Lietuvos laukia dar sunkesni laikai: „Akivaizdu, kad kainų augimas tęsis ir tai labai aiškiai pajusime šį rudenį. Po atominės elektrinės uždarymo 2009-aisiais mūsų laukia naujas iššūkis. Turime ruoštis blogiausiam scenarijui, todėl visi esame dar labiau įpareigoti susitelkti ir atsakingai pasirengti galimiems sunkumams. To tikiuosi dar iš šios vyriausybės, nes laukti naujų Seimo rinkimų būtų per didelė pramoga.“

„Susidaro įspūdis, kad kuo garsiau ekspertai įspėja apie galimą ekonomikos krizę ar bent smarkų augimo nuosmukį, tuo energingiau reiškiasi iniciatyvos didinti biudžeto išlaidas, naujomis lengvatomis ardyti mokesčių sistemą, netgi keisti pinigų politiką - atsieti litą nuo euro", - tradicinėje metinėje spaudos konferencijoje teigė V.Adamkus.

Jis pripažino vetavęs įstatymą dėl gyventojų pajamų indeksavimo, nes jis gali turėti pavojingų padarinių krašto ekonomikai ir gyventojams.

„Tokia saviapgaulė būsimai Vyriausybei tik užkrautų didelių ekonominių problemų naštą ir, kas blogiausia - sukeltų dar didesnę infliaciją, vedančią į ekonomikos nuosmukį ir žmonių skurdinimą", - tvirtino šalies vadovas.

Jis pasiūlė politikams prisiminti, kaip prieš dešimtmetį jau teko sunkiai kopti iš tokios duobės.

„Todėl raginu imtis priemonių: efektyviau naudoti energiją, laikytis griežtos biudžeto politikos ir taikyti tikslingą, o ne imituojamą paramą sunkiai besiverčiantiems žmonėms", - sakė V.Adamkus.

Žurnalistų paklaustas apie galimybę kandidatuoti į šalies vadovo postą trečiajai kadencijai, V.Adamkus trumpai atrėžė neketinąs to daryti, o taip pat bandė sklaidyti anksčiau pasirodžiusias kalbas, esą jis turi savo įpėdinį. „Kiekvienas iš jūsų širdyje turite savo favoritą. Aš neturiu jokio įpėdinio, nepratęsiu man siūlomos monarchjos tradicijos ir nė vieno įpėdinio nerekomenduosiu Lietuvos žmonėms. Bet aš, kaip žmogus, turiu teisę turėti savo favoritą“, - įtikinėjo prezidentas.

Prezidentas V.Adamkus teigia asmeniškai nepritariantis priešraketinės gynybos skydo dislokavimui Lietuvoje bei kartu užtikrina, kad jokios derybos šiuo klausimu su Lietuva nevyksta.

„Asmeniškai aš nematau reikalo Lietuvai imtis šios atsakomybės. Visų pirmiausia derybos tarp Lenkijos ir JAV nėra baigtos, jos tęsiamos. Lietuva iki šio momento, galiu tvirtai ir aiškiai pasakyti, jokių derybų tuo klausimu su niekuo neveda", - penktadienį spaudos konferencijoje kalbėjo V.Adamkus.

Prezidentas pridūrė, kad jo neigiamą poziciją dėl priešraketinio skydo dislokavimo Lietuvoje suformavo ne išorinės spaudimas iš Rusijos, o bendra strateginė gynybinė padėtis Europoje.

„Tokios sistemos įvedimas Rusijos pašonėje, žinant šių dienų technologijas, nėra būtinas. Ar ta gynimo sistema bus už 500 kilometrų, ar už 300 kilometrų, ar per pusę kilometro nuo Rusijos sienos, nematau didelio skirtumo, žinant šių dienų technologijų pasiekimus", - sakė V.Adamkus.

JAV ir Lenkija tęsia derybas dėl priešraketinės gynybos skydo elementų dislokavimo šioje šalyje, tačiau Lenkija jau ne kartą užsiminė, kad JAV, kaip alternatyvą, svarsto ir Lietuvos variantą. Penktadienį Lenkijos spauda skelbia, kad skydo elementui gali būti pasirinktos Palangos ar Šalčininkų apylinkės.

Lietuva ne kartą neigė šią informaciją, tvirtindama, kad jokios derybos nevyksta.