Juodųjų garstyčių lauke - geltonoji šviesa

Už ekologinę žemdirbystę nemažas ES išmokas gaunantys Lietuvos ūkininkai turi ir pareigų: ekologišką produkciją nuo šiol jie privalės ne tik išauginti, bet ir bent dalį jos parduoti. Ūkininko Arvydo Bielicko šie reikalavimai nebaugina.

Liepos 10 d. baigėsi 2008 metų žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotų deklaravimo terminas.

Bendroje paraiškoje ūkininkai galėjo prašyti ne tik tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenas ir pasėlius, bet ir paramos pagal keletą Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos (KPP) priemonių: „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natura 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“, „Natura 2000 išmokos“.

Preliminariais duomenimis, Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) prie Žemės ūkio ministerijos paraiškas dėl paramos pateikė 183 tūkst. pareiškėjų.Vienas jų - pasėlius deklaravęs ir paraišką pagal KPP priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programą „Ekologinis ūkininkavimas“ pateikęs ekologiškai ūkininkaujantis A.Bielickas.

Kiek tik akys užmato - 12 ha A.Bielicko laukas Miliukų kaime (Pivonijos sen., Ukmergės r.) tyvuliuoja užlietas geltonos spalvos.

Iš tolo pamanytum, kad žydi rapsai, iš arti - kad žemę užkariavo svėrės.

Tačiau tai nei viena, nei kita. Tai - garstyčios.

Pats jų žydėjimas.

Iš žiedų geltonio garstyčios panašios į rapsus, iš jų formos - į svėres ar bet kokius kitus kryžmažiedžius.

Šiai augalų šeimai priklausančios garstyčios - prieskoninė daržovė.

Arvydas nesistebi, kad neatpažinome jo garstyčių. Apie jas ir jis iki šiol žinojo tik teoriškai.

„Garstyčia Biblijoje lyginama su Dievo karalyste: garstyčios grūdelis mažiausias iš visų sėklų, bet pasėtas tampa didesnis už kitas daržoves“, - citavo jis.

Rytų šalių žemdirbystėje garstyčios buvo žinomos prieš 3 tūkst. metų.

Lietuvoje jos auginti pradėtos tik pastaruoju metu. Baltąsias garstyčias žemdirbiai augino kaip trąšą arba pašarą.

A.Bielickas augina juodąsias.

Prieskonines juodąsias, kaip ir rudąsias, garstyčias šiuo metu jei dar kas ir augina Lietuvoje, tai labai nedaug.

40 metų A.Bielickas ūkininkauti pradėjo vienas pirmųjų rajone - dar pagal Valstiečių ūkio įstatymą.

Jis jau seniai nenaudoja jokios chemijos. Jo ūkis - ekologinis.

Ūkininkas dalyvauja Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programoje (KPP).

Pagal šios KPP priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programą „Ekologinis ūkininkavimas“ jis jau pateikė paraišką išmokoms gauti.

Iki šiol A.Bielickas augino ekologinius miežius.

Kadangi nenaudoja chemijos, žemę ištaisyti nusprendė apsėdamas ją juodosiomis garstyčiomis. Juodųjų garstyčių sėklų A.Bielickas pirko iš vietinio ūkininko Sauliaus Daniulio.

„Šįmet žemės ūkio ministrės įsakymu juodųjų garstyčių sėklas ekologinės gamybos ūkiams buvo leista įsigyti ir naudoti be atskiro sertifikavimo įstaigos leidimo“, - A.Bielickas pasinaudojo šia sąlyga.

Ūkininkavimas nėra pagrindinė A.Bielicko veikla.

Jis dar yra savo šeimos bendrovės „Geras skonis“, užsiimančios mėsos perdirbimu, direktoriaus pavaduotojas gamybai.

„Augalininkystė nėra pagrindinis mano pragyvenimo šaltinis, tad nebijau eksperimentuoti“, - šįmet jis neapsiriko.

Anksti pavasarį, kai žemė dar nestokojo drėgmės, pasėtos garstyčios išaugo tankios ir aukštos. Vietomis jų aukštis siekia pusantro metro.

O pradėjusios žydėti jos ėmė auginti vieną paskui kitą ankštaras. „Štai nužydi žiedas - lieka augti ankštara, nužydi kitas - lieka kita“, - rodė Arvydas.

Dabar ant kiekvieno augalo jau yra po maždaug 15 ankštarų. Nemažai jų dar galės priaugti - pjauti ir kulti garstyčias ūkininkas ketina po gero mėnesio.

„Paprastai garstyčių prikuliama po 2 tonas iš hektaro.

Kadangi čia jos netręštos, gal bus kiek ir mažiau, bet vis tiek tai geras derlius“, - tokio Arvydas nesitikėjo.

Rinkoje juodųjų garstyčių tona kainuoja ne mažiau kaip 2 tūkst. litų.

Už ekologiškai auginamas juodąsias garstyčias A.Bielickas dar gaus ES išmokas. „Už jas mokama kaip už vaistažoles“, - džiaugėsi ūkininkas.

Pasak jo, išmokos, ypač už ekologinį ūkininkavimą, nėra mažos. Sunkmečiu, kai grūdai buvo superkami itin mažomis kainomis, jos padėjo ne vienam išsilaikyti rinkoje.

Ūkininkas apskaičiavo, jog pagal naująją KPP programą už vieną ekologiškai auginamų juodųjų garstyčių hektarą turėtų gauti per 2 tūkst. litų.

„Mat mums dar pridedama ir už ūkininkavimą nepalankiose vietovėse“, - aiškino ne itin derlingos žemės savininkas.

Tačiau nuo šiol norėdami gauti 100 proc. Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programoje numatytų išmokų dydžio už ekologinį ūkininkavimą, pareiškėjai privalės dalį derliaus realizuoti.

Tai A.Bielicko nė kiek nebaimina: sėdamas retą kultūrą jis kruopščiai išstudijavo ne tik jos auginimo technologiją, privalumus, bet ir jos poreikį.

„Prancūzai 95 procentus rudųjų garstyčių įsiveža iš Kanados.

Jie pripažįsta, kad turėti vieną tiekėją nėra saugu“, - įsidėmėjo ukmergiškis ūkininkas.

Juodosios garstyčios yra aštriausios iš visų garstyčių. „Jos naudojamos ir vaistų pramonėje - pleistrams gaminti“, - A.Bielickas dar nenorėjo atskleisti, kam parduos savo garstyčias.

Tačiau ūkininkas A.Bielickas tikino, jog bent daliai derliaus pirkėjų tikrai turės.

Garstyčios - tai kryžmažiedžių šeimos augalas.

Pramonėje jos vertinamos kaip aliejiniai augalai, žemdirbiai jas augino kaip žaliąsias trąšas.

Be baltųjų garstyčių, auginamos juodosios ir rudosios garstyčios. Jos daugiau naudojamos kulinarijoje ir medicinoje.

Garstyčios užauga iki 1-1,5 m aukščio, suformuoja 30-60 mm ilgio ankštaras. Vegetacija trunka 100-120 dienų.

Dirvos piktžolėtumą jos sumažina 30-60 proc.

Garstyčios turi fitosanitarinį poveikį, saugo javus nuo pašaknio ligų.

Jose yra 1 proc. cheminio junginio sinigrino, kuris atbaido kenkėjus.

* Viešosios įstaigos „Ekoagra“ duomenimis, 2007 metais buvo sertifikuoti 2855 ūkiai.

* Sertifikuotas ekologinės gamybos plotas sudaro 125 tūkst. ha - maždaug 5 proc. šalyje deklaruotų žemės ūkio naudmenų ploto.

* 2007 metais, palyginti su 2006 m., ekologinių ūkių skaičius padidėjo 22 proc., sertifikuoti plotai - 23 proc.

* Šiais 2008 metais įregistruoti 109 nauji pareiškėjai. Maždaug tiek pat atsisakė ekologinio ūkininkavimo.

* Didžiausias sertifikuotas ekologinės gamybos ūkio plotas - 941 ha, mažiausias - 0,6 ha. Vidutinis ekologinės gamybos ūkis siekia 41 ha.

* Lietuvos ekologinių ūkių pasėlių struktūroje dominuoja varpiniai ir ankštiniai javai. Pasėlių struktūroje varpiniai javai sudaro 49 proc., ankštiniai - 12 proc., ankštinių ir varpinių javų mišiniai - 8 proc., o daugiametės žolės - 20 proc. Vaistažolės, prieskoniniai augalai sudaro tik 0,51 proc.

* 2007 metais sertifikuota 817 gyvulininkystės ūkių (iš jų 538 ūkiai - ekologinio statuso, 141 - antrųjų metų pereinamojo į ekologinį laikotarpio ir 138 - pirmųjų metų pereinamojo į ekologinį laikotarpio).

* Iš viso sertifikuoti 12 529 sąlyginiai gyvuliai, iš kurių 186 - viename ūkyje.

* 2007 m. sertifikuotos 26 ekologiškų produktų tvarkymo įmonės (iš jų 3 pašarų perdirbimo įmonės), 17 pagalbinių medžiagų tvarkymo ir prekybos įmonių.

* Lauko plotas, už kurį prašoma išmokų, turi būti ne mažesnis nei 0,1 ha.

* Norėdami gauti 100 proc. išmokų, pareiškėjai privalo dalį produkcijos realizuoti.

* Iki ateinančių metų gegužės 15 d. NMA pateikti Ekologinės gamybos ūkio veiklos žurnalo lentelę „Ekologiškų produktų realizavimo apskaita“, kurioje turi būti nurodyta informacija apie realizuotą produkciją.

* Per patikras privalu pateikti visus dokumentus, kuriais vadovaujantis buvo užpildyta ši lentelė.

* Šie dokumentai turi būti saugomi visą įsipareigojimų laikotarpį.

* Produkcijos realizavimo dokumentų nereikalaujama tai ūkio daliai, kurioje auginami javai, taikant santykį 1 sertifikuotas SG/3 ha. Taip pat 100 proc. paramos suma mokama naujai įveistiems sodams ir uogynams pirmaisiais dalyvavimo programoje metais neatsižvelgiant į produkcijos realizavimo apimtį.

* Parama už daugiametes žoles mokama laikantiems sertifikuotus gyvulius arba institucijos, kuri turi teisę atestuoti, atestuotiems ir sertifikuotiems sėklininkystės ūkiams. Jie kasmet iki rugsėjo 15 d. savivaldybei turi pateikti sėklinių pasėlių aprobavimo aktus, išduotus institucijos, kuri turi teisę atestuoti, auginimo sutartis ir nurodytų dokumentų kopijas.

* Pasėjus daugiamečių žolių sėklinius plotus pirmaisiais metais, be dengiamojo augalo, pateikiami išsėtos sėklos sertifikatai ir etiketės bei jų kopijos.

* Bendras 3 programų - „Ekologinio ūkininkavimo“, „Kraštovaizdžio tvarkymo“ ir „Rizikos vandens telkinių būklės gerinimo“ plotas sumuojamas ir jis negali būti mažesnis nei 1 ha žemės ūkio naudmenų.

* Nuo 2008 m. į paramą gali pretenduoti ir pareiškėjai, agentūrai pateikę apskričių viršininkų įsakymus, kuriuose nurodoma piliečiams parduoti žemės ūkio paskirties sklypus (šių įsakymų kopijos turi būti pateiktos kartu su paraiška gauti paramą).

* Didindamas plotą daugiau nei 2 ha, paramos gavėjas turi pateikti kitą paramos paraišką naujiems plotams, pagal kurią vykdys su ja susijusius įsipareigojimus. Kartu su ja - visus su paraiška privalomus pateikti dokumentus didinamam plotui.

* Nebereikės pateikti Ekologinių ūkių sertifikatų - vadovaudamasi bendradarbiavimo sutarties su VšĮ „Ekoagra“ nuostatomis, agentūra duomenis apie sertifikuotus plotus gaus iš šios institucijos.

Nacionalinės mokėjimo agentūros apmokėta informacija.