Lenkijoje su vizitu sekmadienį viešinčio prezidento Valdo Adamkaus
apdovanotas Lenkijos lietuvių draugijos Ščecino skyriaus pirmininkas
Wiktoras Buwelskis teigė nesutinkąs su sprendimu
grąžinti Seimui pakartotinai svarstyti Pilietybės įstatymą, numatantį
dvigubos pilietybės galimybę užsienyje gimusiems išeivių vaikams ir ES, NATO
valstybių pilietybę įgyjantiems lietuviams.
„Mus gyvenimas, istorija mėtė po pasaulį, vieni atsirado Kanadoje
Toronte, kiti Krasnojarske, man čia - Lenkijoje - teko apsigyvent. Ir jei aš
čia gyvenu beveik visą savo suaugusį gyvenimą, turiu pilietybę, gyvenu
normaliai, tai nereiškia, kad nesu lietuvis ir negaliu turėti Lietuvos
pilietybės. Dėl to aš labai stebiuosi. Su pagarba prezidentui, kuris man
davė apdovanojimą, bet jis gi pats Amerikoje turėjo pilietybę Amerikos ir
Lietuvos, paskui tik atsisakė (JAV pilietybės - BNS). Aš negaliu atsisakyti
Lenkijos pilietybės, nes kad čia gyvenu, man jos būtinai reikia. Todėl aš su
tuo (prezidento veto - BNS) nesutinku, atiduodant pagarbą prezidentui“,- BNS
sekmadienį sakė W.Buwelskis.
Sekmadienį minint Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą
75 - ąsias metines S.Dariaus ir S.Girėno medaliu pagerbti Lenkijos lietuvių
draugijos pirmininkas Olgierdas Wojciechovskis,
lietuvių draugijos Ščecino skyriaus pirmininkas W.Buwelskis apdovanotas
Lietuvos užsienio reikalų ministerijos „Lietuvos tūkstanmečio“ žvaigžde.
„Su Lenkijos draugijos pirmininku, kuris pats apdovanojimo atsiimti
negalėjo, kalbėsiu, prašysiu spustelti. Seinuose jie gali parengti savo
pareiškimą. Jie kitaip jaučiasi Punske ir Seinuose, kur dauguma yra
lietuvių, o mes čia gilumoje Lenkijos, mes čia turime gyventi savo gyvenimą
tiesiog ir dėl to dviguba pilietybė niekam nekenkia, pasaulyje daug tokių
dalykų“, - sakė W.Buwelskis.
Lenkijos lietuvių draugijos Ščecino skyriaus pirmininkas teigė
Lenkijoje, į kurią buvo priverstas trauktis 1944 metais vengdamas tremtinio
lemties, gyvena jau 64 metus.
„Kitaip būtume atsidūrę Krasnojarske ar kokioje Kamčiatkoje“, - kalbėjo
Ščecino lietuvių pirmininkas.
Prezidentas V.Adamkus penktadienį grąžino Seimui pakartotinai svarstyti
naują Pilietybės įstatymo redakciją, pagal kurią užsienyje gimę išeivių
vaikai ir ES ar NATO valstybių pilietybę įgyjantys lietuviai galėtų turėti
du pasus.
Šią įstatymo redakciją Seimas palaimino birželio pabaigoje.
Spaudos konferencijoje penktadienį prezidentas pabrėžė gavęs teisininkų
išvadas, kad šis įstatymas „prieštarauja Konstitucijai ir kartu apeina
griežtą Konstitucinio Teismo nutarimą“.
„Teisinėje valstybėje niekam nevalia pažeidinėti pagrindinio įstatymo.
Konstitucija yra viršiausia tarp visų kitų įstatymų. Nepaisydamas įvairių
vertinimų ar emocijų, visada stovėsiu jos pusėje“, - penktadienį kalbėjo
V.Adamkus.
Pagal naująjį darbo grupės ruoštą įstatymą, dvigubą pilietybę buvo
numatoma suteikti iš viso 7 grupėms: ES ar NATO valstybių piliečiams,
politiniams kaliniams ir tremtiniams bei jų trijų kartų atžaloms, sovietų
okupacijos metu iš Lietuvos pasitraukusiesiems bei jų palikuonims,
tradiciškai gausiai „salelėse“ kaimyninėse valstybėse gyvenantiems
lietuviams, išimties tvarka gavusiems lietuvišką pasą, šalia jau kitos
valstybės turimo dokumento, taip pat Lietuvos piliečių vaikams bei tų
valstybių piliečiams, su kuriomis Lietuva pasirašytų tarptautinę sutartį dėl
dvigubos pilietybės. Šiuo metu Lietuva nėra sudariusi nė vienos panašaus
pobūdžio sutarties.
Svarstant daug prieštaravimų sukėlusi įstatymą, daugiausia ginčų kilo dėl
numatytos dvigubos pilietybės ES ar NATO valstybėse gyvenantiems lietuviams.
Kai kurie parlamentarai šią nuostatą vadino diskriminacine kitų valstybių -
pavyzdžiui, Australijos, Naujosios Zelandijos, Ukrainos - išeivių atžvilgiu.
Šiuo metu Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalyje galimybė turėti dvigubą
pilietybę numatoma tik išimtiniais atvejais, tačiau šis klausimas yra itin
aktualus užsienio lietuviams - tapę valstybės, kurioje gyvena, piliečiais
jie iškart praranda Lietuvos pasą.
2006 metų rudenį Konstitucinis Teismas išaiškino, kad pagal Konstituciją
dvigubos pilietybės atvejai turi būti reta išimtis ir dvigubą pilietybę
įteisinančius įstatymus paskelbė prieštaraujančius pagrindiniam šalies
įstatymui.