Į Seimą kandidatuojantis Jurbarko meras pribloškė kelininkus (nuotraukos)

Ketvirtadienį posėdžiavusi Jurbarko rajono taryba gerokai pasiginčijo, kam skirti papildomai gautus 437 900 Lt iš kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų – dulkėse skęstančių gatvių daug, o pinigų mažai. Biudžeto ir finansų komitete tarybos narys Kasparas Jurevičius replikavo, kad siūlyk kaip nori, vistiek asfaltas suks arba pro administracijos direktoriaus Jono Bučinsko, arba pro mero namus.

Tiesą pasakius, ties J. Bučinsko namais V. Grybo gatvė asfaltuota seniai, tačiau kaip ir daugelis gatvių Jurbarke, taip ir ši, sutvarkyta ne visa. Ketvirtadienį priimtame rajono tarybos sprendime opozicija įžvelgė rajono vadovų įtaką, nes 156 tūkst. litų buvo skirti V. Grybo gatvės žvyruotai daliai asfaltuoti, o beveik 60 tūkst. Lt – Lauko gatvės atkarpai nuo Dariaus ir Girėno iki Kauno gatvės. Toks sprendimas buvo priimtas norint asfaltuota gatvele sujungti jurbarkiečių jau pamėgtą dviračių taką su Lauko gatve, tačiau šia gatvele nesimaudant dulkėse ir nesikratant per duobes bus galima patogiau nuvažiuoti ir iki mero Algirdo Gudaičio namų Kauno gatvėje.

Atrodo, jog tokie sutapimai merui kėlė nerimą, o grįžęs po darbo namo meras pamatė neįtikėtiną dalyką – Kauno gatvės dalis nuo įrengto dviračių tako pusės ir kaip tik nuo sankryžos su nuplanuota asfaltuoti Lauko gatve iki pat mero namų buvo padengta asfalto sluoksniu. Juoduojanti asfalto juosta baigėsi ne kur kitur, o ties mero sklypo riba.

Kas išasfaltavo gatvę pro rajono mero namus, A. Gudaitis ėmė aiškintis dar ketvirtadienio vakare. Penktadienį meras pats pranešė redakcijai, kad gatvė ties jo namais išasfaltuota, o vėliau kalbintas tikino, kad nei savivaldybės administracijos direktorius J. Bučinskas, nei Ūkio ir turto skyriaus vedėjas Stanislovas Andriulis kol kas negali pasakyti, kieno pavedimu ir iš kokių lėšų atsirado asfaltas pro A. Gudaičio namus. Meras net abejojo, ar nereikėtų stabdyti tarybos priimto sprendimo dėl Lauko gatvės asfaltavimo, nes dabar esą atrodys, kad jis priimtas vardan mero patogumo – asfaltuotos gatvės susijungia ir asfaltu parriedi tiesiai į savo kiemą. „S. Andriulis mano, kad asfaltą galbūt iš likučių nutiesė dviračių taką įrengusi įmonė. Išsiaiškinsime“, – sakė rajono meras.

Ūkio ir turto skyriaus vedėjas S. Andriulis „Šviesai“ teigė, jog iškart suprato, kas papylė asfaltą prie mero namų. „Pravažiavau ir mačiau – matyt liko asfalto. Kad nereikėtų vežti į sąvartyną, nutarė išpilti ant gatvės“, – sakė S. Andriulis. Skyriaus vedėjas garantavo, kad jokių nurodymų dėl šios Kauno gatvės dalies asfaltavimo niekam nedavė, neįtakojo ir tolesnių sprendimų. Pasak S. Andriulio, komentuoti turėtų politikai. Surasti, kas, darydamas gerą darbą, sukėlė nenuspėjamą rajono mero A. Gudaičio reakciją, nebuvo sunku.

UAB „Kelių remonto grupė“ Raseinių filialo direktorius Giedrius Derbutas padėtį paaiškino labai paprastai – darbų vadovas padarė klaidą, nutaręs asfalto likučių nevežti į sąvartas, o panaudoti gatvei. „Mes klaidą padarėme, mes ją ir ištaisysime. Asfaltas šiandien pat bus nufrezuotas, – penktadienį sakė G. Derbutas. – Pasižiūrėkite po darbo, nebus nė žymės“. Toks filialo direktoriaus paaiškinimas privertė suklusti. Sprendimas daužė bet kokią logiką ir šeimininkišką požiūrį. Jurbarke ir taip daug nesutvarkytų, žvyruotų gatvių, todėl kiekvienas asfalto metras turėtų būti saugomas.

„Jūsų politikai labai pikti“, – bandymus užstoti gatvės atkarpėlę braukte nubraukė KRG Raseinių filialo direktoriaus G. Derbuto atsakymas.

Darbo pabaigos penktadienį laukti net nereikėjo. UAB „Kelių remonto grupė“ traktorius dar vidurdienį gramdė ir į sunkvežimį vertė ką tik nutiestą asfaltą. Šio darbo priversti imtis vyrai neslėpė nuostabos. „Asfalto likutį reikėjo iškart išversti į sąvartyną, bet buvo gaila, todėl ir sutvarkėme gatvę. Tiesėme dviračių taką, tačiau, kad šioje gatvėje gyvena meras, tikrai nežinojome“, – sakė jauni vaikinai, neslėpdami nuostabos dėl ardomos gatvės.

Griauti tai, kas padaryta norint gero, šiems jauniems žmonėms dar nebuvo tekę. Tokį sprendimą jie prilygino akibrokštui. Beje, „Kelių remonto grupė“ neseniai Jurbarko vaikams dovanojo dvi krepšinio aikšteles. Gal dovanojimo džiaugsmas ir suklaidino, nes į Seimą besiruošiančių politikų sprendimų tyru vaikišku džiaugsmu tikrai nepagrįsi.

Širdį gniaužiantis vaizdas truko neilgai, nemalonų darbą vyrai atliko sparčiai – asfalto neliko. Sunku nusakyti, kaip tokį spaudimą kelininkams įvertins jurbarkiečiai, juo labiau – mero kaimynai, kurie nepolitikuoja ir nėra kandidatai artėjančiuose rinkimuose į Seimą.

Rajono meras Algirdas Gudaitis vadovauja partijos “Tvarka ir teisingumas” Jurbarko skyriui. Pirmąkart patekęs į rajono tarybą ir tapęs kandidatu į Seimą, meras susirūpino nepriekaištinga reputacija. KRG Raseinių filialo darbininkų ūkiškas požiūris merui pasirodė nepriimtinas. Rajono vadovas turi teisę žinoti, kas dedasi jo valdose, juo labiau – kas vyksta čia pat, po mero namų langais. Kelininkai, matyt, buvo rimtai spustelėti, nes asfaltas išgaravo akimirksniu.

Tvarka lyg ir „atstatyta“, tačiau dėl teisingumo kyla rimtų abejonių. Opozicinės Liberalų ir centro sąjungos frakcijos taryboje vadovas Ričardas Juška ketvirtadienį ir penktadienį vykusius darbus Kauno gatvėje vertino labai atsakingai. Sužinojęs, kad keliasdešimt metrų asfalto Kauno gatvėje buvo barbariškai nugramdyti, buvęs vicemeras iš nuostabos ilgokai tylėjo. „Negaliu pritarti absurdiškam vadovavimui. Tai pasityčiojimas iš rajono tarybos ir Jurbarko.

Jei administracijos direktorius, meras ir miesto seniūnas negali susišnekėti kaip tvarkyti miestą, reikia kalbėti apie atsakomybę. Ar galime vežti asfaltą į sąvartyną, jei nuo pavasario net nepajudintos duobės S. Daukanto, Vasario 16-osios, K. Donelaičio, Kęstučio gatvėse? Už tokius sprendimus reikėtų garbingai atsistatydinti“, – sakė R. Juška, nepatikėjęs, kad asfaltas prie mero namų atsirado be niekieno žinios. Pasak R. Juškos, net jei tai buvo asfalto likučiai, be atsakingų savivaldybės darbuotojų pritarimo ar patarimo gatvės neasfaltuojamos.

Savivaldybės administracijos direktorius J. Bučinskas apie Kauno gatvėje atsiradusį asfaltą nieko konkretaus pasakyti negalėjo. Jis teigė, jog sulaukė mero skambučio ir klausimų, bet atsakomybės prisiimti neketino – jokių pavedimų direktorius niekam nedavęs. Mero nerimas dėl galimo viešų ir privačių interesų supainiojimo ar šešėlio dėl galimo pasinaudojimo tarnybine padėtimi, atrodo, peraugo į nepamatuotą principingumą. Tačiau ar gali net ir labai principingi sprendimai pateisinti neūkiškumą, valdininkams ir politikams, matyt, turėtų tiesiai pasakyti jurbarkiečiai.