Pirmadienį Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus trijų teisėjų
kolegija nagrinės klaipėdietės I.Rinau skundą dėl proceso atnaujinimo
civilinėje byloje pagal prašymą išduoti leidimą grąžinti vaiką į Vokietiją.
Šioje byloje suinteresuotais asmenimis yra patraukti Valstybinė Vaiko
teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo
ministerijos bei Lietuvos generalinis prokuroras Algimantas Valantinas.
Skundas bus nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka: byloje dalyvaujantys
asmenys nekviečiami ir posėdyje nedalyvaus.
Trečiadienį Aukščiausiasis Teismas tokia pat tvarka nagrinės I.Rinau ir
generalinio prokuroro skundą dėl Vokietijos Oranienburgo teismo 2007 metų
birželio 20 dienos sprendimo dalies nepripažinimo.
Aukščiausiojo Teismo sprendimai šiose bylose bus galutiniai ir
neskundžiami. Kada teisėjai juos paskelbs, nežinoma. Pagal įstatymą, esant
sudėtingai bylai sprendimo paskelbimą teisėjai gali atidėti tam tikram
laikui.
,,Lietuvoje tai pirma tokio pobūdžio byla, todėl reikšminga teisminės
praktikos formavimuisi,“ -yra sakęs generalinis prokuroras A.Valantinas,
kurio kasacinį skundą ir nagrinėjo teismas.
Pasak generalinio prokuroro, įvertinant migracijos procesus panašaus
pobūdžio civilinių bylų gali daugėti, todėl itin svarbus teisinis šios bylos
aspektas - nuo to, kokia Lietuvoje susiformuos teismų praktika, gali
priklausyti daugelio mišrių santuokų atžalų teisėtų interesų užtikrinimas.
Kasaciniame skunde Aukščiausiajam Teismui keliamas klausimas, ar gali
būti taikomas Lietuvos nacionalinėje teisėje įtvirtintas proceso atnaujinimo
institutas bylose, kuomet užsienyje gyvenantis tėvas prašo grąžinti į kilmės
šalį neteisėtai išvežtą ar negrąžinamą vaiką
Teismo procesai dėl mažosios Luisos likimo vyksta jau dveji metai
Vokietijoje ir Lietuvoje.
I.Rinau su Vokietijos piliečiu Michaeliu Rinau susituokė 2003-aisiais.
Vėliau jiems gimė dukra. Kartu su savo 11-mečiu sūnumi iš pirmosios
santuokos klaipėdietė apsigyveno Vokietijoje.
Kai Luisai sukako du mėnesiai, vyras išėjo iš namų ir mažylę pasiimdavo
tik kas antrą trečią savaitgalį.
2006-ųjų liepą I.Rinau iš Vokietijos išvyko su vaikais atostogauti į
Lietuvą ir dėl komplikuotos sūnaus ligos nusprendė atgal nebegrįžti. Tačiau
su tuo nesutiko jos vyras ir pareikalavo, kad moteris su vaikais grįžtų į
Vokietiją
Šiemet kovo mėnesį Lietuvos apeliacinis teismas patenkino Vokietijos
piliečio M.Rinau prašymą ir nusprendė grąžinti į Vokietiją jo ir lietuvės,
klaipėdietės I.Rinau dukrą, kurią motina parsivežė nuolatiniam gyvenimui į
Lietuvą.
Vėliau vaiko grąžinimas buvo sustabdytas, vyko ilgi bylinėjimaisi dėl
proceso atnaujinimo.
Kilus skandalui, politikai, teisininkai ėmė aiškintis, ar vaiko
interesams valdininkai atstovavo deramai. Seimo Žmogaus teisių komitetas
(ŽTK) nusprendė, jog Lietuvos vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos
išvada, kad Luisa gali būti grąžinta į savo kilmės šalį Vokietiją, pas jos
tėvą, buvo netinkamai suformuluota ir padarė žalą vaiko interesams.
Mažametės L.Rinau byla susidomėjo ir Europos Komisija, kuri paprašė
Lietuvos atsakingų institucijų pateikti informaciją apie kai kurias šios
bylos nagrinėjimo aplinkybes.
Kaip teigė Teisingumo ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas
Kęstutis Saldžiūnas, EK rašto esminis klausimas - ar Lietuvos valdžios
institucijos veikia besilaikydamos Europos Sąjungos teisės.
Europos teisingumo teismas (ETT) liepą paskelbė, kad Lietuvos teismai
nepagrįstai ilgai delsė ir nevykdė savo pačių sprendimų grąžinti mažametę
Luisą Rinau jos tėvui Vokietijos piliečiui.
,,Vienos Europos Sąjungos valstybės teismo sprendimas galioja kitoje
valstybėje. Vokietijoje priimtas sprendimas automatiškai turi būti vykdomas
Lietuvoje, Lietuvos teismui papildomai pasisakyti dėl to nereikėjo“, -
komentuodama teismo sprendimą BNS yra sakiusi Vokietijos piliečio M.Rinau,
kovojančio dėl dukters Luisos globos advokatė Dalia Foigt.
Europos teisės departamento prie Lietuvos teisingumo ministerijos
generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas BNS yra sakęs, kad Lietuvos
Aukščiausiame Teismas turės priimti sprendimus atsižvelgdamas į ETT
sprendimą.
„Yra užuomina, kad tokios bylos turi būti sprendžiamos itin greitai, nes
vėlesni teismų sprendimai neturės įtakos kitos valstybės narės teismui -
užteks tik pirmojo teismo sprendimo“, - BNS sakė D.Kriaučiūnas.
ETT nusprendė, kad klaipėdietė I.Rinau, kovojanti dėl teisės auginti
dukrą, privalo vykdyti vokiečių teismo sprendimą ir grąžinti vaiką tėvui.
Į ETT, sprendimą priėmusį ypatingos skubos tvarka, kreipėsi Lietuvos
Aukščiausiasis Teismas. Tai pirmasis ETT sprendimas dėl dviejų Europos
Sąjungos valstybių teismų galių tokioje situacijoje.