Pastogė svetingiems turistams - už ačiū

Nemokama nakvynė bet kuriame pasaulio kampelyje - net Antarktidoje, naujas pažįstamas ir pinigų neprašantis asmeninis gidas svečioje šalyje.

Tai ne fantazijos. Kad įmanoma šitaip keliauti po pasaulį, gali patvirtinti beveik 200 panevėžiečių, dalyvaujančių vis labiau populiarėjančioje tarptautinėje svetingumo mainų programoje - Svetingumo klube (Hospitality Club).

Klubo, kuriam gali priklausyti visi pasaulį pažinti trokštantys žmonės, veikla grindžiama savanoriškumu - kiekvienas jos narys gali pasiprašyti nakvynės pas kitą narį arba pats priimti svečią, tačiau nei viena, nei kita nėra privaloma.

Imti pinigus už suteiktą nakvynę - griežtas nusižengimas klubo taisyklėms.

2000 metais įkurta interneto bendruomenė (www.hospitalityclub.org) dabar vienija daugiau nei 380 tūkstančių narių iš 219 pasaulio valstybių. Daugiau nei 5 tūkstančiai iš jų - lietuviai, beveik 200 - panevėžiečių.

Vilniuje studijuojanti panevėžietė Karolina Tomkevičiūtė jau beveik metai yra Svetingumo klubo narė.

21 metų mergina sako pirmą kartą apie Svetingumo klubą sužinojusi dar mokyklos laikais, kai perskaitė straipsnį apie šitaip keliavusių žmonių įspūdžius.

Tąkart prisijungti prie klubo Karolina nesusigundė. Tokia mintis merginai kilo tik pernai, kai su būriu draugų nusprendė pakeliauti po Ispaniją.

„Rugsėjį nusipirkome bilietus į Madridą lapkričio mėnesiui. Visi nusprendėme, kad neverta mokėti pinigų už viešbučio kambarį, kuriame beveik nebūsime, tad kažkuris iš mūsų pasiūlė tapti Svetingumo klubo nariais“, - „Panevėžio rytui“ pasakojo K.Tomkevičiūtė.

Dažniausiai klubo nariai norinčių pas juos apsistoti keliautojų prašo apie planuojamą viešnagę pranešti prieš maždaug 10 dienų, tačiau nenorintiesiems likti be nakvynėms patariama tuo pasirūpinti kuo anksčiau.

Ypač tai svarbu vasaros sezono metu arba keliaujant į turistų labiausiai mėgstamas šalis. Į Ispaniją išsiruošę penki panevėžiečiai tuo įsitikino patys.

Pasak Karolinos, nakvynės tarp Svetingumo klubo narių jie pradėjo ieškoti likus trims savaitėms iki kelionės pradžios, tačiau tik paskutinėmis dienomis, kai jau buvo beprarandą viltį, gavo teigiamą atsakymą.

Panevėžiečių viešnagė Ispanijoje truko savaitę. Per tą laiką jie spėjo ne tik iš arčiau pažinti Madridą, bet ir aplankyti pasakiško grožio Toledo miestą bei Segoviją.

Lietuviai gyveno pas skirtingus šeimininkus, tad maždaug 8 valandą ryto jiems visiems tekdavo susitikti sutartoje vietoje kur nors miesto centre.

K.Tomkevičiūtė džiaugiasi, kad jai teko labai šaunus ir komunikabilus šeimininkas. Ispanas, vardu Paco, pats yra prisiekęs keliautojas - apvažiavo visą Europą, dalį Azijos, lankėsi ir Amerikoje. Visur jis naudojosi Svetingumo klubo narių paslaugomis, tad dabar ir pats mielai priima keliautojus.

„Paco - tikras vakarėlių liūtas, bet toks yra kiekvienas ispanas“, - šypsosi Karolina.

Paco savo svečiams ne tik suteikė nakvynę, bet ir leido naudotis šaldytuvu, vonia, indais ir viskuo, ko prireikė lietuviams. Maža to, ispanas rytais svečiams pats pasiūlydavo kavos, arbatos arba gaivinančio arbūzo.

„Galėjome naudotis viskuo, tačiau dažniausiai pietaudavome ir vakarieniaudavome Madrido centre arba jaukiose kitų miestų kavinukėse“, - sakė K.Tomkevičiūtė.

Paco savo svečiams buvo paruošęs dvi sofas bei paplūdimio kėdę, tačiau ne visiems taip pasiseka. Kai kurie šeimininkai tegali pasiūlyti laisvą kambario kampą, tad keliautojams būtina iš anksto išsiaiškinti, ar nereikia vežtis savo miegmaišio.

Miegmaišis, pasak Karolinos, visada praverčia, net kai oro uoste keliolika valandų tenka laukto lėktuvo skrydžio.

Paco buvo labai svetingas ir jokių „namų taisyklių“, prieš lietuviams įsikeliant į jo butą, nepateikė.

Be to, su šeimininko sąlygomis susipažįstama iš anksto - skaitant klubo narių anketas interneto svetainėje. Čia galima sužinoti ne tik apie būsimo svečio ar šeimininko gyvenimo būdą, pomėgius, bet ir jo reikalavimus.

Pavyzdžiui, kad jis nepriima rūkalių arba kad pas jį galima apsistoti ir su keturkoju draugu. Pateikiama informacija, kuriam laikui bei kiek svečių jis gali priimti, tačiau dėl tikslaus laiko ar sąlygų tariamasi asmeniškai prašant nakvynės.

Paklausta, ar dienos metu sumanę grįžti namo, tačiau juose neradę šeimininko, svečiai būna priversti laukti už durų, Karolina šypteli: „Kai esi svetimame mieste, namuose tikrai nesėdi. Jei vidury dienos važinėtum namo, prarastum daug vertingo laiko. Mes namo visada grįždavome vėliau nei visi kiti buto gyventojai“.

Paco gyveno su trimis draugais, jie neprieštaravo lietuvių viešnagei.

„Mūsų draugų pora Madride gyveno pas kitus šeimininkus, tai jiems buvo duotas atsarginis namų raktas. Tačiau jis taip ir liko nepanaudotas, nes kai lietuviai grįždavo, šeimininkai jau seniai būdavo namie“, - pasakojo K.Tomkevičiūtė.

Savaitę svečioje šalyje viešėję panevėžiečiai stengėsi per trumpą laiką kuo daugiau pamatyti, tad namo dažniausiai grįždavo tik apie 23 valandą. „O paskui šeimininkai mus dar kur nors nusivesdavo paragauti tradicinės ispanų virtuvės patiekalų“, - džiaugiasi mergina.

Panevėžietei teko girdėti, kad ne visi šeimininkai būna tokie svetingi.

„Manau, daug kas priklauso nuo pačių žmonių. Pavyzdžiui, viena mano draugų pora beveik neben-dravo su savo šeimininkais, tačiau ir jokių konfliktų tarp jų nebuvo. O aš ne tik turėjau gyvenamąjį plotą, bet ir iš arti pamačiau ispanišką gyvenimo būdą, vakarėlius, šokius ir bendravimo tradicijas“, - sakė Karolina.

Pašnekovės teigimu, keliaujant tokiu būdu, šalį galima pažinti kur kas geriau nei nustatytais maršrutais vaikštant su didele turistų grupe. „Vietinis ispanas mus pusdienį vedžiojo po Madridą, pasakodamas tai, ko nerasi jokiame turistų gide“, - teigia mergina.

Būtent galimybė iš vidaus, padedant vietinio, o ne kelionių agentūros nusamdyto gido, pažinti svetimą kraštą ir kultūrą, pasak daugelio klubo narių, ir yra vienas didžiausių šios bendruomenės privalumų.

Be to, daugelis teigia, kad, radę nakvynę pas Svetingumo klubo narį, svečiai visada gali tikėtis, kad bus kas juos pasitiks autobusų ar traukinių stotyje, o ištikus bėdai pasakys, kur yra artimiausia ligoninė ar policijos komisariatas.

Nerašyta klubo taisyklė, kuri, kaip ir visa kita šiame klube, nėra privaloma, - savo šeimininkui atvežti lauktuvių.

Lietuviai svetingiems ispanams atvežė lietuviškų saldainių ir trauktinės „999“. „Manau, kad tai graži ir savaime suprantama tradicija. Juk vykstant į svečius mandagu nuvežti lauktuvių, be to, juk visada malonu gauti dovanų“, - sako panevėžietė.

Kiek vėliau Karolina buvo suteikusi nakvynę tam pačiam Paco. Ispanas irgi atvežė lauktuvių - gražiai dekoruotą lenkiškos degtinės butelį. Po Europą keliavęs vaikinas į Lietuvą atvyko iš Lenkijos.

K.Tomkevičiūtė teigia nesibaiminusi gyventi pas visai svetimą žmogų, nes su kartu buvo dvi draugės. O ar nebaugu į savo namus priimti nepažįstamąjį?

„Jei visai nepažįstamas žmogus, gal kiek ir nedrąsu, tačiau jei prieš tai nors šiek tiek pabendrauji laiškais, jau lyg ir žinai, kas pas tave atvažiuoja.

Be to, Svetingumo klubas turi gerą sistemą. Internete šalia nario anketos yra komentarų, jei juose randi negatyvios informacijos apie būsimą svečią ar šeimininką, visada gali atisakyti jį priimti ir nerizikuoti“, - paaiškina Karolina.

Komentaruose klubo nariai išsako savo nuomonę apie jį priėmusį arba pas jį viešėjusį keliautoją. Čia galima sužinoti, kuris svečias buvo netvarkingas arba triukšmadarys, kurio keliautojo buvęs šeimininkas nerekomenduotų priimti arba atvirkščiai - kuris buvo itin draugiškas ir mielas.

Komentarai šalia nario anketos - ne vienintelė klubo narių saugumo garantija.

Nors prie šios keliautojų bendruomenės gali prisijungti bet kas (nėra nei amžiaus, nei gyvenamosios vietos, nei rasės ar tikėjimo cenzo), narių anketas gali skaityti tik registruoti vartotojai.

Kiekvienas registruodamasis privalo nurodyti tikslų savo vardą, pavardę ir namų adresą. Tariantis dėl viešnagės, reikia nurodyti savo asmens kodą. Šios sąlygos būtinos norint užkirsti kelią piktnaudžiaujantiesiems kitų svetingumu ir turintiesiems nedorų kėslų.

Be to, kiekvieno naujoko anketa yra atidžiai peržiūrima ir tik po to, kai anketą patvirtina klube dirbantys savanoriai, jis tampa visateisiu klubo nariu.

Ši procedūra gali užtrukti net mėnesį, o jei anketoje trūks būtinų asmens duomenų arba jie bus neteisingi - ir ilgiau.

Karolina savo svečiams ypatingų reikalavimų nekelia. „Manau, žmogus turėtų būti draugiškas, bendraujantis, kad tarp mūsų nesijaustų psichologinio diskomforto“, - sako panevėžietė.

Pasak jos, tapti Svetingumo klubo nariu verta, nes tai smagu, žada daug nuotykių ir įsimintinų akimirkų. Norintiesiems, tačiau nedrįstantiems prisijungti prie šios keliautojų bendruomenės ji pataria pozityviai nusiteikti ir pasiruošti netikėtumams.

„Ir, žinoma, reikia būti šiek tiek atsargiam, nes jei nesisaugai pats, kitas to už tave tikrai nepadarys“, - pataria Karolina.

Dailės akademijos dailėtyros studijų ketvirtakursė neabejoja, kad jai dar ne kartą teks pasinaudoti šio klubo paslaugomis. Pasak merginos, geru pažįstamu tapęs buvęs jos šeimininkas ir svečias Paco kitaip savo kelionių jau nebeįsivaizduoja.

„Tokių žmonių yra daug, manau, ir aš galiu užsikrėsti šiuo virusu“, - sako Karolina.