Lietuvos kariuomenės vadas Valdas Tutkus, kuris yra vienas Afganistano
karo veteranų, žurnalistams sakė, kad nors išoriškai Afganistanas nedaug
pasikeitęs nuo 1979-1989 metų karo, dabartinės karių misijos gerokai
skiriasi nuo ano meto karo veiksmų.
„Tas pats Afganistanas, tie patys kalnai, tie patys žmonės, bet skiriasi
labai karo pobūdis, aš dažnai lankausi Afganistane, praktiškai kiekvieną
mūsų karių rotaciją aplankau, ir realiai skiriasi tiek požiūris į žmogų, tiek
požiūris į patį Afganistaną. Tais laikais buvo siekiama nukariauti
Afganistaną ginklu, ko, beje, niekada niekam nepasisekė, mūsų pobūdis yra
kitoks“, - sakė V.Tutkus.
Pasak kariuomenės vado, Lietuva neturėtų paisyti tų, kurie sako, kad
Lietuvai nereikalingos misijos Afganistane.
„Kada Lietuvai buvo sunku, mes tikėjomės daugelio valstybių tarptautinės
visuomenės pagalbos, šiandien sunku yra Afganistano žmonėms. Mes
negalime nusisukti nuo tų basų vaikų, žmonių, kurie nori gyventi
taikiai. Mes negalime palikti ramybėje ir tų narkotikų, kurie yra šiandien
Afganistane, kaip žinote, 90 proc. Europos narkotikų yra iš Afganistano. Aš
sakyčiau, kad tai yra grėsmė mūsų nacionaliniam saugumui“, - sakė Lietuvos
kariuomenės vadas V.Tutkus.
Jo teigimu, šiandien Afganistane, be Goro atkūrimo grupės ir specialiųjų
pajėgų pietuose, „yra ir Lietuvos civilinė grupė, mūsų Užsienio reikalų
ministerijos atstovai, mūsų verslo atstovai, archeologai, geologai, - tai
jau rodo, kad jau darosi saugiau“.
Iškilmingoje ceremonijoje Vilniaus Šiaurės miestelyje, kur Lietuvą
okupavus SSRS buvo įsikūrę kariuomenės daliniai, buvęs Ingušijos prezidentas
Ruslanas Auševas įžvelgė paraleles tarp tuometinio karo ir dabartinių įvykių
- esą vyko ir vyksta kova dėl įtakos regione.
„Kodėl mes turime mokyti afganus demokratijos ar socializmo. Reikia juos
palikti ramybėje, tegu jie patys pagal savo papročius ir tradicijas nutars,
kaip reikia gyventi. Jiems reikia padėti pastatyti valstybę, kovoti su
narkotikais, sudaryti sąlygas ekonominei veiklai. O mes visada norime kažko
mokyti. Kai aš ten buvau, žmonės dar gyvendavo olose, kokia
demokratija, jei jie nematė nei elektros, nei dujų“, - sakė R.Auševas.
Žurnalistų paklaustas apie pasikeitimus nuo karo metų padėties, R.Auševas
išskyrė atsiradusį supratimą, kad „sprendimus priima politikai, o kariai yra
nekalti“.
Vilniaus karo Afganistane veteranų sąjungos vadovas Vytas Lukšys savo
ruožtu dėstė, kad valstybė turėtų geriau prisiminti ir karą išgyvenusius
žmonės - esą šiuo metu papildomos socialinės garantijos priklauso tik
pasiligojusiems ir pensinio amžiaus žmonėms ir lieka neišspręstos kitų
žmonių problemos.
„Tas faktas, kad tiek savižudybių yra, netgi ir šiais metais jau 4 ar 5
Afganistano karo veteranai nusižudė, tai yra vadinamasis Vietnamo sindromas,
tos pasekmės pasijunta daug vėliau“, - dėstė V.Lukšys.
Jo teigimu, veteranams taip pat sudėtinga įrodyti savo ligas, nes tam
reikalingi Rusijos archyvuose esantys dokumentai.
Prie 2006 metų pabaigoje atidengto paminklo žuvusiems 1979-1989 metų
Afganistano kare lietuviams penktadienį buvo susirinkę ir kitų Afganistano
kare savo karius paaukojusių šalių atstovai, žuvusiųjų artimieji,
politikai.
Per 10 Afganistano karo metų žuvo daugiau kaip 14 tūkst. sovietų karių ir
karininkų, beveik 50 tūkst. buvo sužeista. Jame dalyvavo apie 5000 lietuvių
karių, 96 iš jų žuvo, 98 tapo invalidais.