Aštuoni ES paramą lemiantys reikalavimai

Žemdirbiai, deklaravę žemės ūkio naudmenas ir norintys gauti tiesiogines ES išmokas bei paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos (KPP) priemones, turėtų laikytis geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) reikalavimų.

Nuo gegužės pabaigos Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) prie Žemės ūkio ministerijos specialistai atlieka patikrą deklaravusių žemės ūkio naudmenas ir pasėlius ir teikusių paraiškas tiesioginėms išmokoms ir paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones gauti pareiškėjų ūkiuose.

Kaip NMA specialistai mus informavo, pareiškėjams ir paramos gavėjams, dalyvaujantiems KPP priemonėse, pagal kurias prašoma paramos už plotus, taikomi tam tikri reikalavimai. Vienas jų - gera agrarinė ir aplinkosaugos žemės ūkio naudmenų būklė.

Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimai taikomi ir siekiantiems gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus.

Praėjusių metų patikros rezultatai, pasak NMA atstovų, parodė, kad GAAB reikalavimų nesilaikymas yra vienas dažniausių pažeidimų.

Vadinasi, dalis ūkininkų vis dar neskiria pakankamai dėmesio GAAB reikalavimų svarbai, nors jų laikytis būtina siekiant gauti Europos Sąjungos paramą, o už jų nesilaikymą taikomos sankcijos.

Paramai pagal KPP priemones ir tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus gauti 2008 metais taikomi GAAB reikalavimai patvirtinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 10 d. įsakymu Nr.3D327. Jų yra aštuoni.

Remiantis pirmuoju reikalavimu, ariamojoje žemėje turi būti auginami žemės ūkio augalai arba laikomas sideracinis (skirtas auginti įvairias tarpines kultūras, kurias galima panaudoti kaip žaliąją trąšą) ar juodasis pūdymas.

Žemės ūkio augalų laukuose neturi būti juos stelbiančių piktžolių, išskyrus pavienes.

Juodąjį pūdymą reikia periodiškai įdirbti arba naudoti chemines priemones piktžolėms naikinti, dirvožemio kokybei gerinti. Jei juodasis pūdymas laikomas sodų ar uogynų tarpueiliuose, jam irgi taikomi minėti reikalavimai.

Antrasis GAAB reikalavimas - ganyklos arba pievos turi būti geros būklės, naudojamos gyvuliams ganyti ar šienaujamos bent kartą per metus, bet ne vėliau kaip iki rugpjūčio 1 dienos.

Trečiuoju reikalavimu nustatyta, kad iki rugpjūčio 1 dienos šieną ir žaliąją masę privaloma sutvarkyti ir išvežti iš ganyklų ir pievų.

Pareiškėjams, dalyvaujantiems KPP priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programoje „Kraštovaizdžio tvarkymas“, šieną iš lauko išvežti privaloma.

Dalyvaujant šioje programoje taikomi vėlesni šienavimo terminai - nušienauti ir išvežti šieną reikia iki rugsėjo 30 d.

Tuo tarpu prašantys tik tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ar kompensacinių išmokų už ūkininkavimą mažiau palankiose vietovėse gali šienaudami žaliąją masę susmulkinti ir tolygiai paskleisti ganyklų arba pievų, daugiamečių ganyklų, pievų plotuose. Šieną, šiaudų ir augalų liekanas leidžiama sudėti į kūgius.

Tie patys reikalavimai taikomi sodų ar uogynų tarpueiliams, kuriuose laikoma veja ar pieva.

Reikėtų atkreipti dėmesį, kad ganyklos ir pievos iki rugpjūčio 1 d. turi būti nuganytos (arba nušienautos), o ne ganomos. Tai reiškia, kad deklaruota ganykla ar pieva rugpjūčio 1 d. jau turi būti visiškai sutvarkyta nepaliekant nenuganytų, nenušienautų plotų arba nesutvarkytos žaliosios masės.

Pareiškėjams, užsiimantiems vynuoginių sraigių auginimu, jų tiekimu į rinką ir turintiems šį verslą liudijančius dokumentus, šienavimo ir šieno išvežimo terminai gali būti atidėti iki rugsėjo 30 d.

Penktoji taisyklė - ganyklose, pievose taip pat negali būti piktžolių - sustabarėjusių, subrandinusių arba išbarsčiusių sėklas. Jei ganyklose ar pievose vyrauja aukštaūgės piktžolės, kurios jau suspėjo sustabarėti ar subrandinti sėklas, NMA tikrintojas užfiksuos GAAB reikalavimo pažeidimą. Tiesa, pavienės piktžolės nelaikomos pažeidimu.

Ne paslaptis, kad ankstesniais metais žemės savininkai, ypač tie, kurie gyvena miestuose ir neturi galimybės nuganyti ar nušienauti pievų, pavasarį jas padegdavo. Dėl to kildavo pavojus ne tik aplinkiniams miškams, bet ir kaimams, net žmonių gyvybei.

Tačiau tiems, kurie pievas, ganyklas ar šiaip žemės ūkio naudmenas yra deklaravę paramai gauti, pernykštės žolės ar ražienų deginimas - ne išeitis.

Šeštasis GAAB reikalavimas sako, kad ganyklose ir pievose žolė bei ražienos negali būti deginamos.

Pažeidus šį reikalavimą ES išmokos nebus mokamos.

GAAB reikalavimuose taip pat nurodoma, kad ūkininkai privalo laikytis sėjomainos reikalavimų. Tame pačiame lauke (sėjomainos lauke) tą pačią augalų rūšį (kultūrą) jie gali auginti ne ilgiau kaip 3 metus iš eilės (septintasis GAAB reikalavimas).

Ariamojoje žemėje, ganyklose ar pievose neturi būti medžių ir krūmų. Tai ketvirtasis GAAB reikalavimas.

Tačiau jei pavieniai medžiai ir krūmai, kurie auga valdoje, savivaldybės institucijos buvo paskelbti saugotinais ir laikomi tradicinio kraštovaizdžio dalimi, jie negali būti iškertami be leidimo (aštuntasis reikalavimas).

Jei per patikrą nustatoma, kad GAAB reikalavimų nesilaikoma, taikomos sankcijos.

Sankcijos yra taikomos pagal Sankcijų už geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų pažeidimus taikymo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. spalio 29 d. įsakymu Nr.3D470.

Sankcijų dydis yra nustatomas įvertinant pažeidimo masto, pastovumo, pasikartojimo ir sunkumo kriterijus.

Nelygu per patikrą nustatytas GAAB reikalavimų pažeidimo plotas, palyginti su deklaruotu plotu, išmokos pareiškėjui gali būti sumažinamos, einamaisiais metais nemokamos, o griežčiausia sankcija dėl GAAB reikalavimų pažeidimo - ilgalaikė sankcija, kai išmokos neskiriamos einamaisiais ir kitais metais.

Nors GAAB reikalavimų nesilaikoma dalyje deklaruoto ploto, fiksuojama, kad reikalavimo neatitiko visas deklaruotas laukas, kuriame toks pažeidimas nustatytas. O kuo didesnis laukas, kuriame nustatytas GAAB reikalavimų nesilaikymas, tuo didesnės sankcijos gresia ūkininkui.

Pareiškėjai turėtų žinoti, kad GAAB pažeidimų sankcijos taikomos ne tik išmokai už konkretų lauką, kuriame nustatyti pažeidimai, bet ir visoms apskaičiuotoms išmokoms.

Pavyzdžiui, jei ganykla ar pieva, už kurią pareiškėjas prašo išmokų pagal KPP priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, nebuvo nušienauta nustatytais terminais, parama gali būti sumažinta arba visai neskirta už deklaruotus miško plotus pagal priemonę „Natura 2000“ išmokos“.

Kaip parodė praėjusių metų patirtis, daugiausia GAAB pažeidimų nustatoma pievose ir ganyklose. Pievos ir ganyklos iki nustatyto termino nėra nušienaujamos, nuganomos, nėra išvežamas šienas ar žalioji masė.

Deklaruojami plotai dažnai būna apaugę medžiais ir krūmais, sėklas išbarsčiusiomis piktžolėmis.

Šių pažeidimų nuo pat 2004 m., kai pradėta deklaruotų laukų patikra, randama kasmet.

Nuo 2009 m. pareiškėjai turės laikytis kompleksinio paramos susiejimo reikalavimų.

Kompleksinio paramos susiejimo reikalavimų bus privalu laikytis tiems, kurie norės gauti tiesiogines išmokas už pasėlius ir žemės ūkio naudmenas, paskiras tiesiogines išmokas už baltąjį cukrų, paramą už energinius augalus, skirtus biokurui gaminti, paramą už braškes ir avietes, skirtas perdirbti.

Kompleksinio paramos susiejimo reikalavimų turės laikytis ir tie, kurie paramos sieks pagal šešias KPP priemones - „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natura 2000“ išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“, „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, „Natura 2000“ išmokos“ ir „Miškų aplinkosaugos išmokos“.

Kompleksinio paramos susiejimo reikalavimus sudaro GAAB reikalavimai ir valdymo reikalavimai, patvirtinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. sausio 16 d. įsakymu Nr.3D23.

Nuo 2009 metų bus tikrinami valdymo reikalavimai dėl laukinių paukščių, natūralių buveinių ir laukinės floros, faunos apsaugos, požeminio vandens apsaugos nuo taršos, nuotekų dumblo naudojimo, vandenų apsaugos nuo taršos nitratais bei ūkinių gyvūnų ženklinimo ir registravimo.

* Ar ariamojoje žemėje auginate žemės ūkio augalus/laikote sideracinį ar juodąjį pūdymą? Ar žemės ūkio augalų laukuose nėra juos stelbiančių piktžolių? Ar periodiškai įdirbate juodąjį pūdymą/naudojate chemines priemones piktžolėms naikinti ir dirvožemio kokybei gerinti?

* Ar ganyklas arba pievas naudojate gyvuliams ganyti? Ar jas šienaujate bent kartą per metus? Ar ganyklas arba pievas nušienavote/nuganėte iki rugpjūčio 1 d.?

* Ar iki rugpjūčio 1 d. (jei priemonės įgyvendinimo taisyklėse nenumatyta kitokių terminų) sutvarkėte ir išvežėte iš lauko šieną ar žaliąją masę (išskyrus atvejus, kai žalioji masė šienaujant susmulkinama ir tolygiai paskleidžiama ganyklų arba pievų, taip pat daugiamečių ganyklų arba pievų plotuose, tačiau ši išimtis netaikoma dalyvaujantiems KPP priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programoje „Kraštovaizdžio tvarkymas“)?

* Ar ariamojoje žemėje ir ganyklų arba pievų, taip pat daugiamečių ganyklų arba pievų plotuose nėra medžių ar krūmų (išskyrus pavienius medžius, kurie yra tradicinio kraštovaizdžio dalis)?

* Ar pievų arba ganyklų, taip pat daugiamečių pievų arba ganyklų plotuose nėra sustabarėjusių, taip pat sėklas subrandinusių arba išbarsčiusių piktžolių (kiečių, pelynų, usnių, varnalėšų, dilgėlių ir kt.)?

* Ar ganyklose arba pievose, daugiametėse ganyklose arba pievose nedeginate žolės, ražienų?

* Ar laikotės sėjomainos reikalavimų ir tame pačiame lauke (sėjomainos lauke) tą pačią augalų rūšį (kultūrą) auginate ne ilgiau kaip 3 metus iš eilės?

* Ar be savivaldybės institucijos leidimo neiškirtote medžių ir krūmų, savivaldybės institucijos sprendimu paskelbtų saugotinais?

Nacionalinės mokėjimo agentūros apmokėta informacija.