Taip pat - reikalauti Rusijos valdžios pensijų mokėjimo už Rusijos
federacijos teritorijoje lietuvių tremtinių ir politinių kalinių dirbtą
laiką bei atlyginimo už priverstinį darbą.
Tokie raginimai Vyriausybei išdėstyti šeštadienį į sąskrydį Ariogaloje
susirinkusių politinių kalinių ir tremtinių numatomoje priimti
rezoliucijoje.
Savaitgalį Ariogaloje vyksta kasmetinis Lietuvos partizanų, Laisvės kovų
dalyvių, buvusių politinių kalinių ir tremtinių sąskrydis „Su Lietuva
širdy“, kuriame, be kita ko, žadama priimti kelias rezoliucijas.
Panašius raginimus buvę tremtiniai buvo išsakę ir prieš metus priimtoje
rezoliucijoje.
No sovietų represijų nukentėjusieji nurodo Austrijos pavyzdį, mokančios
išmokas nacių aukoms, priverstinai dirbusioms Austrijos įmonėse, nors pati
Austrija tuomet buvo nacių okupuota.
Buvę politiniai kaliniai ir tremtiniai taip pat ragina Vyriausybę
atkreipti dėmesį į blogėjančią nuo sovietų nukentėjusiųjų socialinę padėtį.
„Vis didėjanti infliacija labai skaudžiai žeidžia visus pensininkus, jei
bendras metinis infliacijos lygis artėja prie 13 proc., tai pensininkų
vartojimo krepšelis pabrango daugiau nei 20 proc. Maistas, vaistai, būsto ir
medicinos paslaugos brango daugiausia ir praktiškai atima visas senų žmonių
pajamas. Nukentėję nuo okupacijų asmenys labai pažeidžiami, nes jų sveikata,
suprantama, silpnesnė už kitų bendraamžių“, - pažymima vienoje iš Ariogalos
sąskrydžio rezoliucijų.
Todėl Vyriausybė raginama jau nuo šių metų spalio 1 dienos padidinti
nukentėjusių asmenų valstybinę pensiją mažiausiai iki 250 litų, o pagerėjus
ekonominei padėčiai - sulyginti šią pensiją su socialinio draudimo bazine
pensija (360 litų - BNS).
Be to, prašoma sudaryti sąlygas ligotų buvusių kalinių ir tremtinių
nemokamam gydymui sanatorijose vieną kartą per metus, vaistų ir medicininių
protezų kainą kompensuoti ne mažiau kaip 80 proc.
1941 metų birželį Lietuvoje buvo pradėtos masinės represijos, kurias
vykdė Sovietų Sąjunga.
Per 11 trėmimo metų iš Lietuvos ištremta daugiau kaip 130 tūkstančių
žmonių, koncentracijos stovyklose įkalinta apie 150 tūkst. lietuvių.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro duomenimis,
apie 80 tūkst. lietuvių iki 1960-ųjų sugrįžo į tėvynę. Lietuvoje ir už jos
ribų žuvo ar buvo nužudyta apie 100 tūkst. lietuvių.
1940-1952 metais sovietinės ir vokiečių okupacijos metais Lietuva dėl
teroro ir genocido neteko daugiau kaip pusės milijono žmonių, dar pusė
milijono lietuvių, lenkų, vokiečių buvo priversti palikti Lietuvą.
Šiemet apie 40 tūkst. narių vienijanti Lietuvos politinių kalinių ir
tremtinių sąjunga mini veiklos dvidešimtmetį.
Ji įkurta 1988 m. liepą, sukvietus pirmąjį buvusių tremtinių ir politinių
kalinių suvažiavimą, iš pradžių pavadinta Tremtinio klubu. Vėliau ši
visuomeninė organizacija tapo visuomenine politine Lietuvos politinių
kalinių ir tremtinių sąjunga, 2004 metais susijungė su Tėvynės sąjunga.