Vyriausiasis administracinis teismas prieš savaitę padėjo galutinį tašką vienoje iš 43 bylų, kuriomis prokurorai siekia užginčyti neteisėtus Trakų rajono valdžios sprendimus.
Pirmasis prokurorų ir vadinamųjų žemgrobių mūšyje krito Trakų kriminalinio pasaulio šulas Stanislovas Narkevičius ir dar keli į machinacijas žemėmis įsivėlę asmenys.
Trakų rajono savivaldybė buvo leidusi jų turimus žemės sklypus skaidyti į mažesnius, keisti naudojimo paskirtį ir pradėti statybas.
Tačiau prokurorai nustatė, kad į vaizdingus Trakų istorinio nacionalinio parko pakraščius buvo kėsinamasi pažeidžiant įstatymus.
- Teismas kol kas išnagrinėjo tik vieną skundą. Tuo tarpu prokuratūra buvo apskundusi 136 Trakų rajono savivaldybės sprendimus, kuriais leista rengti 169 žemės sklypų detaliuosius planus.
- Ar galima manyti, kad dabar ir kitų bylų baigtis šiame teisme bus panaši? – „Lietuvos rytas“ paklausė Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro R.Jancevičiaus.
- Vyriausiąjį administracinį teismą pasiekusį pirmąjį žemės savininkų skundą nagrinėjo išplėstinė kolegija, kurią sudarė penki teisėjai.
Išplėstinė kolegija paprastai šaukiama, kai ginčytina situacija ir kai siekiama suformuoti tam tikrą bendrą teismų praktiką. Bet šiandien pasakyti, koks bus kitų bylų likimas, – sunku.
- Vilniaus apygardos administracinis teismas patenkino trečdalį prokurorų skundų. Bet net 30 buvo atmesti.
Kodėl taip atsitiko ir kas vis dėlto leidžia tikėtis, kad aukštesnis teismas bus jums palankus?
- Negaliu komentuoti, kokie gali ar turėtų būti teismo sprendimai. Bet negaliu paneigti, kad manęs nešokiravo didesniosios dalies minėtame teisme nagrinėtų mūsų skundų baigtis.
Prisipažinsiu, kad nesupratau, kodėl kai kurios teisėjų kolegijos neįžvelgė pažeisto viešojo intereso.
- Pirmąjį skundą išnagrinėjusi teisėjų kolegija, atsižvelgdama į sklypų vietą ir į tai, kad jie gali patekti į planuojamą parko buferinės apsaugos zoną, nustatė, kad savivaldybės sprendimai pažeidžia viešąjį interesą.
- Ar tai reiškia lūžį nagrinėjant ir kitas bylas?
- Iki šiol vieni teisėjai neįžvelgė viešojo intereso pažeidimų, kai nesant parengto bendrojo plano ir atitinkamų specialiųjų planavimo dokumentų buvo įjungta žalia šviesa statyboms Trakų rajone, kiti – atvirkščiai.
Žodžiu, skirtingi teisėjai skirtingai žvelgė į šią situaciją, kiekvienas turėjo savo viziją.
Dabar teisėjų kolegija labai konkrečiai pareiškė, ką reikėtų laikyti viešuoju interesu. Nutartis pagrįsta Konstitucinio teismo išaiškinimais ir tam tikromis pagrindinio šalies įstatymo nuostatomis.
Žinoma, ši kolegija pažymėjo, kad kitas bylas nagrinėjantys teismai kiekvieną kartą turės nuspręsti, ar pažeidžiamas viešasis interesas.
Tačiau gairės yra nustatytos, ir mane tai džiugina. Nes iki šiol ne visi žinojo, su kuo valgomas tas viešasis interesas ir kada jis atsiranda.
Taip pat džiaugiuosi, kad teisėjų kolegija šįkart nagrinėjo ne vieną ištrauktą epizodą, bet įsigilino į visumą. Jos nutartyje atsispindi ir tai, kad prokuratūra skundė savivaldybės sprendimus atsižvelgdama į tai, jog planuojama užstatyti teritorija užima net 450 hektarų plotą.
Atsižvelgta ir į tai, kad šios teritorijos urbanizavimas gali turėti neigiamos įtakos Trakų istorinio nacionalinio parko kraštovaizdžiui, jį sudarkyti. Juolab kai tai daroma pažeidžiant įstatymus.
- Ar pasitaikė, kad nagrinėjant kitas panašias bylas nebūtų atsižvelgiama į anksčiau išplėstinės teisėjų kolegijos priimtą nutartį?
- Apskritai mūsų pateiktas ieškinys teismui – unikalus. Mano praktikoje tokio dydžio ieškinys – pirmas.
Dar nėra buvę tokios bylos, kuri paliestų beveik 200 savininkų interesus.
Vilniaus apygardos teismas mūsų ieškinį išskaidė į 43 atskirus pareiškimus, nes kitaip būtų fiziškai neįmanoma tiek liudytojų vienu metu pakviesti į posėdį. Bet prokuroras teismui pateikė vieną ieškinį.
Tai reiškia, kad visos šiuo metu nagrinėjamos bylos iš esmės yra identiškos, visais nagrinėtais atvejais buvo padaryti tie patys pažeidimai ir prokuroras gynė viešąjį interesą, kuris atsirado ne dėl vieno ar kelių būsimų statinių, bet dėl visos didelės teritorijos.
- Į skandalą dėl Trakų valdžios neteisėtai išdalytų leidimų yra įsipainioję ne tik nusikalstamo pasaulio atstovai, bet ir įtakingi pareigūnai, net teisėjai.
Tikriausiai tyrimas nebuvo lengvas?
- Teismui pateiktas ieškinys – milžiniškas, todėl ir tyrimas nebuvo paprastas. Bet džiaugiuosi, kad mes nenuėjome tuo keliu, kur yra atsidūrusi Kuršių nerija. Ten problemos prasidėjo, kai iškilo pastatai.
Tuo tarpu mums pavyko to išvengti. Procesas sustabdytas pasirengimo stadijoje, kai dar nepadaryta didelės žalos. Jei bent metus būtume pavėlavę, ko gero, sklypai jau būtų suskaidyti ir jau stūksotų pastatai.
- Trakų savivaldybės sprendimai leisti pradėti statybas parko pašonėje vertinami nevienaprasmiškai.
Vieni įsitikinę, kad ten neturėtų būti nieko statoma, kiti tvirtina, jog plėtra neišvengiama.
Prokuratūra aptiko įstatymų pažeidimų, bet iš esmės į šį ginčą nesivėlė. Koks jūsų požiūris į teritorijos urbanizavimą už parko ribų?
- Šią situaciją galiu vertinti tik kaip eilinis pilietis. Atkreipkite dėmesį, kas gavo leidimus pradėti žemės sklypų detaliuosius planus ir kiek tarp jų vietinių gyventojų?
Pamatysime, kad tokių labai nedaug. Jie kalba Trakų bendruomenės lūpomis, bet jai nepriklauso.
Taip pat pažiūrėkime, kiek yra žmonių, negalinčių atgauti tėvams ir seneliams Trakuose priklausiusių žemių. Tuo tarpu kiti, atsikėlę žemę kažkur iš Panevėžio, sparčiai yrėsi ir, kaip paaiškėjo, nesiruošė bulvių ar cukrinių runkelių auginti.
- Jei teismas patenkins ir kitus jūsų skundus, S.Narkevičiaus likimas gali ištikti ir kitus Trakų valdžios malonės anksčiau sulaukusius žemių savininkus.
Bet kai kurie jų, gavę leidimus, pradėti keisti žemės paskirtį, ją suspėjo brangiai parduoti.
Kas laukia vėliau šią žemę nusipirkusių žmonių?
- Pirmiausia noriu pabrėžti: prokuratūra neginčytų sprendimų, jei jie būtų buvę priimti nepažeidžiant įstatymų.
O dėl nuosavybės nesiginčijame. Jie ir toliau liks savininkai, galės žemę parduoti, dovanoti ar joje pasistatyti avilį ir auginti bites.
Tačiau, aišku, šios žemės vertė jau bus kita. Man nuoširdžiai gaila tų žmonių, kurie žemę nusipirko vėliau, nei buvo gauti leidimai. Bet gailestis yra viena, o įstatymai lieka įstatymais.
- Prokuratūrai nustačius, kad išduodant leidimus buvo pažeisti įstatymai, turi atsakyti ir konkretūs pareigūnai, kurie priėmė neteisėtus sprendimus. Kas jų laukia?
- Atliekamas ikiteisminis tyrimas. Trakų rajono vyriausiajai architektei Audronei Kapočienei pareikšti įtarimai dėl galimo dokumentų klastojimo.
- Bet ji ir toliau eina šias pareigas. Ar jūsų tai nė kiek nestebina?
- Yra taip, kaip yra. Nušalinti nuo pareigų A.Kapočienės neprašėme, nes nemanome, kad ji galėjo daryti poveikį liudytojams. Sprendimai jau priimti ir jų nebepakeisi. Taip pat negalima sakyti, kad ji yra kalta.
- Ar norite pasakyti, kad ji tik vykdė iš aukščiau duotus nurodymus?
- Nieko konkrečiai negaliu pasakyti. Bet juk žinome apie korupcijos skandalą, į kurį įsivėlė buvę aukščiausi Trakų rajono vadovai. Tam tikros tendencijos matyti, tokių dalykų ir tokių bylų šiaip sau nebūna.
Gausu žinomų pavardžių
Sklypus, kurių planavimą apskundė prokurorai, yra įsigiję ir nemažai žinomų žmonių.
Tarp jų – Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnė Irutė Kubilienė, teisėjas Audrius Cininas, Lietuvos vertybinių popierių komisijos pirmininkė Vilija Nausėdaitė, Mokesčių inspekcijos pareigūnė Janina Keblytė, buvusio teisingumo ministro Gintauto Bužinsko tėvas Petras Bužinskas, buvęs Teisingumo ministerijos sekretorius Remigijus Norvaišis, Registrų centro Vilniaus filialo vadovas Jonas Štreimikis, Vilniaus apskrities teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros vyriausiosios specialistės Filomenos Kvedaravičienės sūnus Darius, taip pat – nemažai Trakų rajono veikėjų ir jų giminaičių.