„Šis tas šioje srityje padaryta. Šis klausimas per Europos Sąjungą
įrašytas į derybų su Rusija darbotvarkę. Bet Lietuvos Vyriausybė turi ir
pati veikti, ne tik glaustis prie ES. Nes, taip išeina, kad patys
nereikalaujame, o norime kad ES už mus derėtųsi“, - BNS šeštadienį sakė
europarlamentaras konservatorius Vytautas Landsbergis, dalyvavęs politinių
kalinių ir tremtinių sąskrydyje Ariogaloje.
Tuo pačiu europarlamentaras abejojo, ar tokius reikalavimus Rusijai likus
vos keliems mėnesiams iki Seimo rinkimų imsis kelti dabartinė Gedimino
Kirkilo Vyriausybė.
Buvę politiniai kaliniai ir tremtiniai šeštadienį vykstančiame sąskrydyje
Ariogaloje priimta rezoliucija paragino Vyriausybę inicijuoti derybas su
Rusija dėl kompensacijų mokėjimo už tremtyje ir lageriuose sužalotą
sveikatą.
Taip pat - reikalauti Rusijos valdžios pensijų mokėjimo už Rusijos
federacijos teritorijoje lietuvių tremtinių ir politinių kalinių dirbtą
laiką bei atlyginimo už priverstinį darbą.
Panašius raginimus buvę tremtiniai buvo išsakę ir prieš metus priimtoje
rezoliucijoje.
Gegužę Lietuvai vetavus ES poziciją dėl derybų su Rusija mandato,
Vilnius, be kita ko, siekė, kad derybose Maskvai būtų primintas žalos
atlyginimas asmenims, deportuotiems iš okupuotų Baltijos šalių.
Paramos ištremtiems asmenims užtikrinimas buvo vienas iš įsipareigojimų,
kuriuos Rusija prisiėmė stodama į Europos Tarybą.
Nuo sovietų represijų nukentėjusieji nurodo Austrijos pavyzdį, mokančios
išmokas nacių aukoms, priverstinai dirbusioms Austrijos įmonėse, nors pati
Austrija tuomet buvo nacių okupuota.
1941 metų birželį Lietuvoje buvo pradėtos masinės represijos, kurias
vykdė Sovietų Sąjunga.
Per 11 trėmimo metų iš Lietuvos ištremta daugiau kaip 130 tūkstančių
žmonių, koncentracijos stovyklose įkalinta apie 150 tūkst. lietuvių.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro duomenimis,
apie 80 tūkst. lietuvių iki 1960-ųjų sugrįžo į tėvynę. Lietuvoje ir už jos
ribų žuvo ar buvo nužudyta apie 100 tūkst. lietuvių.
1940-1952 metais sovietinės ir vokiečių okupacijos metais Lietuva dėl
teroro ir genocido neteko daugiau kaip pusės milijono žmonių, dar pusė
milijono lietuvių, lenkų, vokiečių buvo priversti palikti Lietuvą.
Šiemet apie 40 tūkst. narių vienijanti Lietuvos politinių kalinių ir
tremtinių sąjunga mini veiklos dvidešimtmetį.
Ji įkurta 1988 m. liepą, sukvietus pirmąjį buvusių tremtinių ir politinių
kalinių suvažiavimą, iš pradžių pavadinta Tremtinio klubu. Vėliau ši
visuomeninė organizacija tapo visuomenine politine Lietuvos politinių
kalinių ir tremtinių sąjunga, 2004 metais susijungė su Tėvynės sąjunga.