Prie pastarųjų tikslų įgyvendinimo galės prisidėti privačių miškų savininkai ir valstybinių miškų valdytojai, Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) teikę paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemones – „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ ir „Miškų aplinkosaugos išmokos“.
NMA pagal abi priemones yra sulaukusi 30 paraiškų: 19 iš jų pateikta pagal KPP priemonę „Miškų aplinkosaugos išmokos“, o 11 – pagal „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“.
Remiamos dvi sritys
Pagal priemonę „Miškų aplinkosaugos išmokos“ remiamos dvi veiklos sritys. Pagal pirmąją veiklos sritį – pagrindinių miško kirtimų nevykdymą KMB – besikreipusio dėl paramos pareiškėjo valda turi būti priskirta III arba IV miškų grupei. Valdoje, kuriai prašoma paramos, turi būti nustatyta ne mažesnio kaip 1 ha ploto KMB, o medynas, kuriame nustatyta KMB, turi būti pasiekęs tai miškų grupei nurodytą minimalų pagrindiniams kirtimams amžių.
Kartu su paraiška reikėjo pateikti ir atitikimus šiems reikalavimams įrodančią Valstybinės miškotvarkos tarnybos pažymą. Pareiškėjas taip pat turėjo pateikti Regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) pažymą dėl pagrindinių kirtimų nevykdymo KMB. Už tokių kirtimų nevykdymą jam ir bus skiriama parama. Pažyma teikiama ne tik kartu su paramos paraiška, bet ir paskutiniaisiais (septintais) paramos gavimo metais.
Nacionalinės mokėjimo agentūros apmokėta informacija.
Paramos suma sudaro 586,97 litų už hektarą kasmet, bet ne ilgiau kaip 7 metus. Pagal pirmąją veiklos sritį paramos siekė du miškų valdytojai.
Tuo tarpu pagal antrąją veiklos sritį – išmokos už neplynuosius miško kirtimus vietoj galimų plynųjų – paraiškas pateikė 17 pareiškėjų.
Pagal šią sritį dėl paramos besikreipusiems pareiškėjams priklausantis miškas turi būti priskiriamas taipogi III ar IV miškų grupei. Kartu su paraiška reikėjo pateikti ir patvirtintą miškotvarkos projektą, kuriame suprojektuotas neplynasis miško kirtimas, nors pagal teisės aktus tame plote galėtų būti leidžiamas ir plynasis miško kirtimas. Be to, pareiškėjas turėjo pasirūpinti ir RAAD leidimu kirsti mišką, t.y. vykdyti neplynąjį kirtimą, taip pat pažyma, kad vietoj suprojektuoto ir leisto neplynojo pagrindinio miško kirtimo galėjo būti leidžiamas ir plynasis miško kirtimas.
Pagal šią veiklos sritį kasmet bus kompensuojama 293,48 litų už hektarą iki paskutinio neplynųjų kirtimų atvejo, bet ne ilgiau kaip 7 metus.
Parama gali būti mažinama
Pagal KPP priemonę „Miškų aplinkosaugos išmokos“ parama gali būti ir mažinama. Taip gali atsitikti, jei patikros metu nustatoma, kad paramos gavėjas paraiškoje deklaravo iki 14 proc. didesnį miško plotą. Tokiu atveju išmokos mokamos už patikros metu rastą faktinį plotą.
Jei nustatoma, kad miško plotas yra mažesnis nuo 14 proc. iki 20 proc. nei paramos paraiškoje nurodytas plotas, išmokos suma mažinama 20 proc., o jei nuo 20 proc. iki 30 proc. nei paramos paraiškoje nurodytas plotas – paramos suma mažinama 50 proc. Parama neskiriama nustačius, kad miško plotas yra mažesnis daugiau nei 30 proc. nei paramos paraiškoje nurodytas miško plotas.
Paramos susigrąžinimas taikomas, jei išmokos išmokėtos už didesnį, nei patikrų metu surastą plotą. Skirtumas tarp plotų bus susigrąžinamas.
Miškų priežiūra
Pagal KPP priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ paraiškas galėjo teikti ne jaunesni kaip 18 metų amžiaus privačių miškų savininkai ir valstybinių miškų valdytojai. Parama pagal šią priemonę bus teikiama pamiškių formavimui, medynų papildymui ornitochoriniais medžiais ir krūmais, mažų kūdrų įrengimui ir atnaujinimui, užtvarų ir informacinių ženklų įrengimui bei rekreacinių miškų infrastruktūros, kuria galės nemokamai naudotis visuomenė, gerinimui.
Vykdant pelno nesiekiančias investicijas miškuose, didžiausia paramos suma vienam projektui siekia 345 280 litų. Bus finansuojama iki 90 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.Nacionalinės mokėjimo agentūros apmokėta informacija.