Tokiais įkaitais jaučiasi tapę ir Alytaus rajono Punios kaimo gyventojai. Atokiai vienas nuo kito išsidėsčiusiuose vienkiemiuose įsikūrę žmonės jau senokai su nepasitikėjimu ir nerimu žvilgčiojo į netoli jų namų prieš penketą metų pastatytą „Bitės“ mobiliojo ryšio stotį.
Dažnėjant pranešimams apie žalingą tokių stočių poveikį žmogaus sveikatai, puniškiai sunerimę spėliojo, ar tik tas bokštas nėra ir juos ėmusių kamuoti negalavimų priežastis.
Nemiga, galvos svaigulys, nesibaigiantis nuovargis ir tiesiog lenkimas prie žemės - tokiomis problemomis susitikę vienas su kitu vis dažniau guosdavosi puniškiai, neišmanydami, kaip toliau tverti nerimą keliančio bokšto kaimynystę.
„Jei dabar prašytų mano žemėje statyti, jau nebeleisčiau, o tuomet dar nieko bloga nebuvo girdėti, tai ir išnuomojau 15 metų“, - dėl penkerių metų senumo poelgio apgailestavo puniškis Vincentas Petrulionis.
Tačiau su vieno bokšto kaimynyste jau susitaikiusių žmonių nerimas šį pavasarį virto pasipiktinimu sužinojus, kad šalia jo planuojama statyti dar vieną. 50 metrų nuo „Bitės“ stoties savąją įrengti nusprendė ir kitas operatorius - „Tele2“.
Gyventojai piestu stojo prieš naujojo bokšto statybą: surinko jai prieštaraujančių 150 žmonių parašus, kreipėsi į įvairias valdžios įstaigas ir pareigūnus.
Išsigandę žmonės tikino, kad pastačius dar vieną bokštą šalia jau esančio, padidės pavojus jų sveikatai, ir prašė parinkti naujajai stočiai tinkamesnę vietą - toliau nuo gyvenamųjų namų.
Tačiau jų prašymai ir nuogąstavimai visur atsimušė lyg žirniai į sieną. „Patvirtintos higienos normos ir galiojantys teisės aktai nepažeisti“, - maždaug tokia Punios gyventojai Laimai Žūsinienei atsiųstų atsakymų esmė. O jeigu niekas nepažeista, nieko ir keisti nereikia.
„Jiems svarbu, kad atitinka centimetrai ir skaičiukai, o kaip jaučiasi žmogus, niekam nerūpi“, - apmaudą liejo L.Žūsinienė. Jos namai - vos 200 metrų nuo nerimą keliančių bokštų.
Moteris augina tris vaikus. Jauniausiai dukteriai - penkeri. Ji gimė tuo pat metu, kai tėvų namų kaimynystėje buvo pastatyta pirmoji bazinė stotis. Nuo pat gimimo mergaitę kamuoja chroniška nemiga. Jos priežasties medikams nustatyti nepavyko. Motina įtaria, kad dukters negalavimui įtakos gali turėti dėl bokšto kaimynystės atsiradusi elektromagnetinė tarša.
Moteris susirado ir perskaitė daugybę mokslo straipsnių, kuriuose kalbama apie žalingą elektromagnetinių laukų poveikį žmogaus sveikatai. Tačiau mokslininkų išvadomis pagrįstus jos argumentus valdininkai ir naujos bazinės stoties statytojų atstovai mala į miltus.
„Mokslininkų straipsniai gali būti tik pagrindas diskusijai. Institucijos, kurioms patikėtos priežiūros funkcijos, derindamos teritorijų planavimo dokumentą, privalo vadovautis normomis“, - tokio atsakymo L.Žūsinienė sulaukė iš Alytaus apskrities viršininko Eugenijaus Palavinsko.
„Mums visi aiškina: jūsų prašymai nestatyti čia stoties ir ieškoti jai kitos vietos - nepagrįsti, surašyti jausminiu pagrindu. Reikia pagrįstų argumentų. Mokslininkų išvados nėra pagrįsti argumentai, o nežinia kuo remiantis patvirtintos higienos normos - jau argumentas“, - nesuprantama valdininkų ir stoties statytojų logika piktinosi puniškiai.
Kai iškart po Joninių buvo surengtas viešas projekto svarstymas, į jį atėjo vos 10 žmonių. Visi iki vieno pasisakė prieš naujo bokšto statybą šalia jų namų. Tai buvo užfiksuota protokole. Bet tik tiek. Toliau nei protokolas puniškių balsas niekur nenuėjo.
„Kam tuomet rengti viešą svarstymą, jei mūsų nuomonė nieko nereiškia?“ - stebėjosi žmonės.
Jie nusiteikę kovoti iki galo: kai tik bus pradėtas statyti bokštas, pasiims vaikus ir užims monstrui numatytą vietą. „Mus iki šiol nuodijo vieno bokšto skleidžiama tarša, o dabar norima nuodyti dvigubai“, - piktinosi puniškiai.
Jie netiki tvirtinimais, kad stoties skleidžiamos elektromagnetinės spinduliuotės tankis neviršija leistinos normos. „Vienos neviršija, o dviejų iškart? Lietuvoje net nėra prietaiso bendrajai spinduliuotei matuoti“, - baisėjosi į užklupusią problemą įsigilinę Punios gyventojai.
Jie - ne vieninteliai, bandantys kovoti su bazinės stoties statyba netoli savo namų. Tokių atvejų apstu visoje šalyje. Žmonės netiki raminimais ir vis dažniau dėl negalavimų kaltindami stočių kaimynystę skundais ir prašymais atakuoja valdininkus ir politikus.
Kelių šimtų Trakų rajono gyventojų prašymus gavusi Seimo narė Dangutė Mikutienė neseniai kreipėsi į sveikatos apsaugos ministrą prašydama sudaryti darbo grupę, kuri persvarstytų ir atitinkamai pakeistų šiuo metu galiojančiais higienos normas, susijusias su judriojo ryšio sistemomis ir elektromagnetiniais laukais.
Parlamentarė taip pat prašo ministerijos parengti metodikas, kuriomis remiantis būtų galima įvertinti mobiliojo ryšio antenų poveikį žmogaus sveikatai.
„Šiuo metu jokių metodikų nėra, žmonės neturi tikslios informacijos, o ministerija aiškina, kad tai brangiai kainuotų“, - piktinosi D.Mikutienė.
Ji įsitikinusi, kad žmonėms turėtų būti aiškiai pasakyta, kokį poveikį tokių stočių kaimynystė daro sveikatai, nes dabar akademinė visuomenė teigia, kad tai pavojinga, o ministerija aiškina - ne. Kuo tikėti?
Vilniaus universiteto profesorius Jonas Grigas:
„Elektromagnetiniai laukai, ypač aukštojo dažnio bangos, tikrai kenkia žmogaus sveikatai. Kenkia ląstelių lygiu. Sukelia neurasteniją, galvos skausmus, nerimą, impotenciją. Tai įrodyta ir tuo neabejojama.
Didžiosiose šalyse šie tyrimai atliekami nuo 1950 metų. O kartoti jų kiekvienoje mažoje valstybėje nebūtina: elektromagnetinis laukas visur veikia vienodai.
Lietuvoje leidžiama norma - 10 mikrovatų 1 kvadratiniam centimetrui. Tačiau tie matavimai atliekami labai formaliai: matuojamas tik tas dažnis, kurį skleidžia statoma antena. Įvairiausių ryšio šaltinių skleidžiamos bendrosios spinduliuotės Lietuvoje niekas nematuoja ir jos nėra kuo matuoti.
Elektromagnetinė tarša didėja labai sparčiai ir viso pasaulio žmonės dėl to labai susirūpinę. Bazines stotis reikėtų statyti ne bet kur, kur užsimano firmų atstovai, o kuo toliau nuo vaikų darželių, gyvenamųjų namų, ligoninių“.
Bendrovės „Tele2“ viešųjų ryšių vadovas Andrius Baranauskas:
„Bazinė stotis turi ryšio spinduliavimo ribą. Jei statytume jas toliau nuo namų, žmonės neturėtų ryšio.
Nėra jokių įrodymų, kurie leistų tvirtinti, kad stoties skleidžiama spinduliuotė kenkia sveikatai.
Mokslininkai, skelbiantys, esą tokie tyrimai egzistuoja, turėtų juos publikuoti viešai kartu su metodikomis, kad būtų galima atlikti pakartotinius tyrimus ir gauti analogiškus rezultatus.
Iki šiol visų atliktų tyrimų išvados skirtingos, jos nepatvirtina vienos kitų“.
Ryšių reguliavimo tarnybos Radijo ryšio departamento direktoriaus pavaduotojas Augutis Čėsna:
„2007 metų pabaigoje Lietuvoje veikė 3054 judriojo radijo ryšio stotys. Palyginti su 2006-aisiais, per praėjusius metus jų padaugėjo 26 (6 proc.), t.y. buvo užregistruota 641 bazinė stotis.
GSM judriojo ryšio stotys Lietuvoje įrengiamos nuo 1991 m. Intensyviausia jų plėtra buvo 2001-2002 m. Dabar sparčiai plečiami tik naujesnės technologijos UMTS tinklai.
Ne vien judriojo radijo ryšio stotys lemia elektromagnetinio lauko stiprumą gyvenamojoje aplinkoje.
Jeigu kalbėtume apie visas radijo ryšio technologijas, įskaitant transliavimo stotis, radijo radarus, palydovinį radijo ryšį, belaidžio radijo ryšio įrenginius, pamatytume, kad dažnai judriojo radijo ryšio stočių kuriamo elektromagnetinio lauko įtaka bendrajam aplinkos elektromagnetiniam laukui yra labai maža“.