„Lietuva yra vienintelė ES šalis, kuri dar nieko nepadarė. Tai jaudina ne
tik Lietuvos žydų bendruomenę, bet ir Amerikos, ir Europos žydų
organizacijas. Tai duoda labai neigiamą efektą“, - sakė Lietuvos žydų
bendruomenės pirmininkas Simonas Alperavičius.
Tačiau premjero padėjėjas Vilius Kavaliauskas ramina, kad įstatymo
pataisos, turinčios palengvinti žydų bendruomeninio turto grąžinimą, jau
parengtos ir bus pateiktos Seimui iš karto po spalį vyksiančių rinkimų.
„Pataisų neteikiame anksčiau, nes nenorime, kad žydų turto restitucija
taptų politinės kampanijos dalimi. Tai ne vienos partijos, o visos valstybės
problema“, - pabrėžė V.Kavaliauskas.
Tą patį Amerikos žydams neseniai viešėdamas JAV teigė ir premjeras
Gediminas Kirkilas. Tačiau žydai baiminasi, kad tai tik priežastis dar
labiau atidėlioti įstatymo priėmimą. Apie tai rašo Lietuvos žydų laikraštis
„Lietuvos Jeruzalė“.
Teisingumo ministerija parengė dar 1995 m. priimto Religinių bendrijų
teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymo pataisas.
Įstatymas jau šią savaitę turėtų būti svarstomas valstybės sekretorių
pasitarime.
Pataisų esmė, kad išlikęs žydų visuomeninės-religinės paskirties turtas
ar kompensacijos už jį bus pervedamos Lietuvos žydų religinės bendrijos ir
Pasaulio žydų organizacijų įsteigtai VšĮ Lietuvos žydų paveldo fondui.
Prašymai dėl nuosavybės teisių atkūrimo turės būti pateikti per dvejus
metus,o speciali komisija spręs, kuriuos iš jų patenkinti. Dalis pastatų
turėtų būti grąžinti natūra, už likusius - išmokėtos kompensacijos.
Pasak V.Kavaliausko, šių pataisų reikėjo, nes prieš karą veikusios žydų
bendruomenės buvo atkurtos tik didžiuosiuose miestuose ir tik juose galėjo
atsiimti žydams priklausiusį turtą. Antai Vilniuje grąžinti 2 pastatai,
Kaune 4, Klaipėdoje 1. Kadangi provincijoje žydų beveik neliko, iki šiol
teisiškai nebuvo kam atiduoti ten likusio žydų turto - sinagogų, pirčių,
ligoninių ir pan.
Šiuo metu žydams grąžintino turto sąraše -108 objektai, kurių rinkos
vertė pagal Registrų centro taikomą metodiką -174 mln. litų. Dar 30 pastatų
nuosavybę kol kas siekiama įrodyti.
„Valstybės mastu tai nėra didelė suma, ypač, kai ji mums tiek kainuoja
tarptautiniu mastu“, - pažymėjo V.Kavaliauskas. Nepaisant to, visa ši suma
žydams nebus grąžinta, nes pastatų vertė nustatyta atsižvelgiant į atliktas
pastatų rekonstrukcijas.
Anot S.Alperavičiaus, parengtos įstatymo pataisos žydų netenkina dar ir
dėl to, kad iš jų neaišku, kada prasidės ir kada baigsis turto grąžinimo
procesas. Į tai V.Kavaliauskas atsako, jog bet kokie išmokėjimai prasidės
tik tuomet, kai Lietuvos valstybė baigs atsiskaitymus už žemę bei turtą su
savo piliečiais ir tęsis iki 2020 metų.
Lietuvos pusė, aiškindama, kodėl taip užsitęsė žydų turto grąžinimas,
nuolat pabrėžia, kad patys žydai šiuo klausimu nėra vieningi. Pavyzdžiui,
pasiūlytoms pataisoms priešinasi Kauno religinė žydų bendruomenė. Jos
nuomone, grąžinti turto Lietuvos žydų paveldo fondui negalima, nes jis nėra
tiesioginis prieškariu veikusių žydų bendruomenių teisių perėmėjas.