Ar praeitis sode dar gali bičiuliautis su ateitimi? Ar sakome dar senelių paliktiems aukštaūgių obelaičių vainikams sudie ir keliaujame toliau? Tokius sentimentalius klausimus bandėme spręsti dalykiškai ir kalbinome Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto medelyno vedėją Česlovą Paulauską.
– Ar galima vienareikšmiai atsakyti, kas geriau: aukštaūgių ar žemaūgių obelaičių sodas?
– Žmogus, besiruošiantis sodinti medelius, turėtų gerai apsvarstyti, kokio augumo sodinukus sodinti. Žemaūgius sodinukus reikia prižiūrėti kruopščiau: laiku ir tinkamai genėti bei formuoti vaismedžius, prie kiekvieno įkalti kuolą, esant gausiam užuomazgų kiekiui, jas retinti. Tik atlikę šiuos darbus turėsime kokybišką vaisių derlių, o tam reikia laiko ir žinių. Jei esate užsiėmę, auginkite vidutinio augumo sodinukus. Jiems nereikia kuolų, lengviau prižiūrėti.
Prieš pasirenkant veisles reikia žinoti, kaip naikinti ligas. Jei prieš ligas nežadame naudoti cheminių apsaugos priemonių, patartina auginti tik rauplėm atsparių veislių obelaites. Tai vasarinės ‘Orlovim’, ‘Izbranica’, rudeninės – ‘Freedom’, ‘Vitos’, žieminės – ‘Štaris’, ‘Aldas’, ‘Florina’. Jei sodą prieš ligas kelis kartus tinkamu laiku nupurkšite, galima auginti vasarines obelaites – ‘Popierinis’, ‘Konfetnoje’, ‘Avenarijų’, rudenines – ‘Beržininkų ananasą’, ‘Delikates’, ‘Auksį’, ‘Katje’, ‘Paprastąjį antaninį’, žiemines – ‘Alva’, ‘Rubin’, ‘Antej’, ‘Connel Red’. Tik tuomet galima išgauginti gražius ir gero skonio obuolius.
– Kelerių metų sodas jau laikomas kirstinu ir keistinu?
– Viskas priklauso nuo to, koks sodas augo. Jei auginote vaismedžius su žemaūgiais poskiepiais B.396, P60, M9, P22, sodas auginamas tik 15–20 metų, vidutinio augumo poskiepiais MM106, 54 –118 sodą galima auginti iki 25 metų, vaismedžiai su sėkliniais poskiepiais auginami 30–40 metų. Jei sodui daugiau kaip 20 metų ir jis buvo sodintas su žemaūgiais poskiepiais, jį reikėtų rauti, jei vaismedžiai buvo sodinti vidutinio augumo arba su sėkliniais poskiepiais, šį sodą dar galima auginti 10–15 metų.
– Siūlykime kompromisą: šalia senų vaismedžių sodinkime naujus?
– Galima, jei sodininkas mėgėjas turi laisvos žemės sklypelį. Sodams veisti tinkamiausi sklypai su nedideliu nuolydžiu. Apačioje nuolydis turėtų būti atviras, kad nesitelktų šaltas oras. Lygumos, kuriose vyrauja sunkesni dirvožemiai, dažnai būna per šlapios. Jose užsitęsia vaismedžių vegetacija, jie ne taip gerai subręsta, labiau nukenčia nuo šaltų žiemų.
Ypač pavojingos lomelės su telkšančiu vandeniu. Lygumose prasta oro apykaita: ilgiau nesisklaido šaltas oras, laikosi rūkas. Dėl to vaismedžiai dažniau serga. Tinkamiausi sodams yra priesmėliai ant priemolių ir priemoliai. Purusis sluoksnis turėtų būti ne plonesnis kaip 1 m. Tokie dirvožemiai turi būti nesunkiai kasami kastuvu. Obelys su augesniais poskiepiais neblogai auga ir molio dirvožemiuose, tačiau žemaūgiams ir pusiau žemaūgiams vaismedžiams jie tinka mažiau. Kai podirvyje yra gilusis smėlio arba žvyro sluoksnis, vaismedžiams gali pritrūkti drėgmės.
Sodinukai mitybos elementams nereiklūs. Sodas gerai auga, kai iki 40–50 cm dirvožemio sluoksnyje būna mažiau kaip 100 mg/kg fosforo ir 150-200 mg/kg kalio.
Piktžolės naikinamos dirbant dirvą ir herbicidais. Rekomenduojama purkšti raundapu: į 10 l purkštuvą pilama 150–200 ml. Arui nupurkšti reikia 3–4 l vandens.
– O gal senąjį sodą vertėtų tik apgenėti?
– Jeigu sodas labai senas – to neužteks. Iš dalies galima nugenėti vieną kitą šaką, kad geriau derėtų, tačiau pasenę medžiai nebeveda daug vaisių, prastėja jų kokybė. Pagrindinis sodų genėjimas vyksta vasario–kovo mėnesiais, o vilkaūglių šalinimas – vasaros pabaigoje.
– Ar šiandien dar yra aukštaūgių vaismedžių sodinukų?
– Taip, ir jais turėtų domėtis visi, kurie neturi laiko prižiūrėti žemaūgius medelius ir saugoti juos nuo ligų. Galima parinkti atsparias veisles, pavyzdžiui, rauplėms bei kitoms ligoms, ir sodinti aukštesnį sodą. Tuomet sodininkas džiaugsis ir gražiu derliumi, ir paprastesne priežiūra. Mėgėjams patarčiau sodinti vidutinio augumo medelius. Toks sodas tikrai gali priminti vaikystės sodą.
– Kada geriausia sodą kirsti, rauti kelmus?
– Tinkamiausias laikas – kai sodas pasensta. Pirmiausia nuimame derlių ir išrauname vaismedžius. Išrautame plote pavasarį dirbame dirvą, išlyginame ir įterpiame mineralines bei organines trąšas. Reikėtų iškratyti 6–8 kg mėšlo. Vietoj mėšlo galima auginti ir užarti žaliajai trąšai skirtus augalus (vikių ir avižų mišinį, baltąsias garstyčias, rapsus). Jie ne tik papildo dirvą maisto medžiagomis, bet ir gerina jos fizines savybes. Rudenį senų obelų sodo vietoje geriau sodinti stipresnio augumo vaismedžius, nes jie vis tiek augs šiek tiek silpniau. Šiam tikslui tinka vaismedžiai su vidutinio augumo B.118, MM.106 ar pusiau žemaūgiais P14, M.26 poskiepiais.
– Sodinukų mugės pilnos ir pavasarį, ir rudenį, o kada iš tiesų atsodinti, papildyti sodą?
– Tinkamiausias metas sodinti sėklavaisius yra ruduo, o kaulavaisius – pavasaris. Tačiau žmonėms sudėtinga kelis kartus per metus važinėti ir ieškoti medelių. Mano siūlymas – sodą atsodinti kuo anksčiau pavasarį. Nereikia laukti, kol medelis pradės sprogti ar žydėti, nes gali neprigyti. O ką sodinti, turi nuspręsti pats sodintojas. Daug kas priklauso nuo šeimos dydžio ir ką mėgstate – obuolius, kriaušes, slyvas, trešnes. Sodinti geriausia eilėmis, iš pietų į šiaurę, ir atvirkščiai. Patarčiau ankstyvąsias vaismedžių rūšis sodinti sodo gale, o vėlyvąsias – priekyje. Taip sodas ilgiau atrodys gražus.
– Kur geriausia pirkti vaismedžius, kad neapsiriktume ir nebūtume apgauti dėl veislių?
– Sodo ilgaamžiškumas, derėjimo pradžia ir darbo sąnaudos medelių priežiūrai labai priklauso nuo sodinukų kokybės. Juos įsigykite tik iš atitinkamų valstybės institucijų kontroliuojamų medelynų. Tokie sodinukai turi jų kokybę patvirtinantį augalo pasą. Parduodami vaismedžių ir vaiskrūmių sodinukai turi būti sveiki, nepadžiūvę ir nepašalę. Visi vaismedžiai privalo turėti aiškią viršūnę.
Šalia viršūnės palikti stačiai augantys ūgliai konkurentai turi būti pašalinti. Vienamečiai sodinukai gali būti nešakoti, o dvimečiai privalo turėti ne mažiau nei keturias, tinkamu (horizontalesniu) kampu augančias, proporcingai aplink kamieną išsidėsčiusias ne trumpesnes kaip 20–30 cm šakas.
Šoninių šakų storis neturi viršyti pusės kamieno skersmens prie atsišakojimo vietos, negali būti įlūžusios, nebent patys galiukai, kurie trumpinami pasodinus. Kokybiški sodinukai privalo turėti gerai išsivysčiusias šaknis. Sveikų šaknų žievė nesunkiai atsiskiria nuo medienos, jų vidus baltas, nesudžiūvęs. Pirktus sodinukus reikia tinkamai supakuoti.
Geriausia jų šaknis sudrėkinti ir patalpinti į polietileninį maišą. Jeigu parvežti sodinukai iškart nesodinami, juos reikia prikasti. Prieš sodinimą sodinukų šaknis rekomenduojama pamirkyti molio ir karvių mėšlo tyrėje. Ši priemonė atgaivina šaknis ir gerina sodinukų prigyjimą.