Žiūrėkite akimirkas iš rungtynių.
Iki šių metų rugpjūčio 5-osios vakaro klubo vadovai buvo
įpratę girtis dalykais, kurie galbūt galėtų daryti įspūdį
nebent kaimo šokiuose: žinote, mes žaidėme su „Liverpool“,
įmušėme, o per kitas dvi valandas aklai gindamiesi praleidome
„tik“ penkis įvarčius, bet juk tai - „Liverpool“.
Žiūrėkite antrojo FBK „Kauno“
įvarčio autoriaus L.Pilibaičio komentarą.
Rugpjūčio 5 dieną viskas pasikeitė. FBK „Kaunas“ laimėjo.
Laimėjo prieš „Glasgow Rangers“ komandą, kuri šių metų
gegužę žaidė UEFA taurės turnyro finale. Ir svarbiausia –
laimėjo pelnytai.
Videonaujienose – reportažas apie
„Rangers“ sirgalius.
Tenka kaltai nuleisti galvą prieš Lietuvos futbolo čempionus –
nepernelyg seniai drąsiai prognozavau, kad to nebus. Mea culpa. Bet
norėčiau taip klysti dažniau.
Norėčiau, kad teisus būtų FBK „Kauno“ prezidentas Gintaras Ugianskis, prieš sezoną teigęs tikįs, kad klubo tikslas, UEFA Čempionų lygos grupių turnyras - pasiekiamas. Tam, kad pranašystė išsipildytų, reikia, atrodytų, menkniekio – pergalės prieš Danijos čempioną „Aalborg“.
Jei tos pergalės nebus, kauniečiai galės didžiuotis bent jau tuo, kad atėmė iš „Rangers“ 10 mln. svarų sterlingų pajamų – būtent taip gėdos deginami škotai dabar vertina situaciją.
Likimo ironija - „Rangers“ prieš šį sezoną atliko ėjimą žirgu ir įsigijo FBK „Kauno“ rėmėjui Vladimirui Romanovui priklausančio Edinburgo „Hearts“ puolėją Andrių Veličką po to, kai šis trumpam persikėlė į Norvegiją, Stavangerio „Viking“ klubą. Realiai vertinant, V.Romanovui šis manevras galėjo kainuoti maždaug pusę milijono svarų. Dabar priešui buvo atlyginta dešimteriopai.
Galima ilgai diskutuoti apie tai, kodėl FBK „Kaunas“ laimėjo. Taip, „Rangers“ po sunkaus ir ilgo praėjusio sezono yra prastos formos. Taip, dėl traumų negali žaisti Glazgo komandos lyderiai Barry Fergusonas ir Carlosas Cuellaras. Taip, nuo lietaus permirkusi Kauno S.Dariaus ir S.Girėno sporto komplekso stadiono aikštė tapo pranašumu šeimininkams. Bet prisiminkime dar kartą – ant kortos buvo 10 mln. svarų. O tai reiškia - „Rangers“ negalėjo sau leisti suklupti.
FBK „Kaunas“ laimėjo todėl, kad šįkart tikėjo savo jėgomis. Reikia manyti, kad ir šį tikėjimą, ir kokybiškai naują taktikos suvokimą komandai įskiepijo naujas treneris – portugalas Jose Couceiro. Drąsus žmogus, kuris, dar nespėjęs apšilti kojų Kaune, leido sau viešai pareikšti: „Mūsų problema ta, kad žaidėjai nesugeba valdyti kamuolio“. Super. Jokių: „Žaidžiame atletišką futbolą, tai mūsų pranašumas, techniškas varžovų stilius mums neparankus“. Tiesiog: „Mano futbolininkai – medinėmis kojomis“. Žinia, kuri žaidėjus turėtų motyvuoti šimtą kartų labiau už bet kurį diplomatinį viražą.
„Aš – ne Jėzus Kristus, mano tik tokie inicialai“, - tai dar viena citata iš J.Couceiro replikų lobyno. Taip, kol kas nėra pagrindo teigti, kad Kaune įsikūręs portugalas – futbolo dievas. Tačiau išmokti vaikščioti futbolo vandenų paviršiumi jis turi daug daugiau galimybių negu V.Romanovas, kurį pusė Edinburgo - „Hearts“ sirgaliai – dabar įmanydami viešai nulinčiuotų, ir kurio vardą išgirdusi kita pusė, palaikanti „Hibernian“, apsiverkia iš juoko. O apie futbolą „Kauno“ ir „Hearts“ savininkas vis dėlto, atrodo, išmano daugiau nei jo adjutantai Kaune.
10 mln. svarų „Kaunas“, net ir patekęs į Čempionų lygos turnyro pagrindinį etapą, neuždirbs. Patirtis rodo, kad G.Ugianskio vadovaujami „Kauno“ vadybininkai yra pajėgūs paimti pinigų tik iš seifo, stovinčio V.Romanovo valdomame „Ūkio banke“. Kitais žodžiais – ir šįsyk nebus jokių pajamų iš galimų naujų rėmėjų, nebus reklamų kampanijų, kurios įtikintų sirgalius, kad pora šimtų litų už bilietą į aukščiausio lygio europietišką futbolo spektaklį – nedidelė kaina.
Pinigus, kuriuos kauniečiai gali uždirbti, nesudėtinga suskaičiuoti jau dabar. 3 mln. eurų – už žaidimą Čempionų lygoje. Garantuoti 2,4 mln. eurų – už šešerias grupės turnyro rungtynes. Kiekvienos lygiosios prideda dar 300 tūkst., o pergalė – 600 tūkst. eurų. Taip pat - šešiaženklės ašaros nuo daugiamilijoninio vadinamojo komercinės įtakos pyrago, kurio didžiąją dalį suryja didieji Anglijos, Italijos, Ispanijos, Vokietijos ir Prancūzijos klubai.
Realiai – apie 6 mln. eurų. Kitaip – dviejų ar trijų sezonų „Kauno“ biudžetas. Ne 10 mln. svarų, bet, sutikite, įspūdinga suma.
Dabar lieka viena problema – tarp Lietuvos čempionų ir milijonų stovintis „Aalborg“. Nesunku suvokti, kad danų klubas prieš dvikovą su kauniečiais bus optimalios formos, nes kitoje barikadų pusėje tikėtasi išvysti „Rangers“. Ne ypač gerai pasirengusius fiziškai ir dėl to įveikiamus.
Nugalėti UEFA taurės turnyro finalininkų vietą užėmusius niekam nežinomus išsišokėlius iš Lietuvos, be abejo, bus lengviau. Bet įvertinkime „Kauno“ situaciją: didžiausia gyvenimo pergalė iškovota, po „Rangers“ burtai galėjo lemti dvikovą su „Barcelona“, Londono „Arsenal“, „Liverpool“ ar Turino „Juventus“. O lėmė „Aalborg“. Galimybė, kurios gali nebesulaukti pusšimtį metų. Laimėk – ir tapsi Lietuvos futbolo legenda.
Ką kauniečių pergalė duotų Lietuvos futbolui? Milijonus klubui – į sveikatą, niekas svetimų pinigų skaičiuoti ar juolab pavydėti nesirengia. Naujų ginklų populistams, kurie vadovauja futbolui šalyje ir kurie, tinkamai tuos ginklus panaudoję, įtikins daugelį mūsų, kad einame teisingu keliu.
Bet, po velnių, tegul taip ir būna. Tegul „Kaunas“ žaidžia Čempionų lygoje. Geležinio charakterio Lietuvos futbolo mėgėjui tai galbūt taps stiprybės šaltiniu. Įrodymu, kad futbolo stebuklai – ne tik Latvijos, Slovakijos, Togo ar Trinidado ir Tobago privilegija. Kartais dovanų lietus gali pasipilti ir ant mūsų galvų.