Šiam Teisingumo ministerijos (TM) parengtų pakeitimų projektui antradienį
pasitarime pritarė valstybės sekretoriai, pranešė TM.
Jei pasitarime ministrų kabineto nariai įstatymo projektui pritars, jis
bus įtrauktas į Vyriausybės posėdžio darbotvarkę, kur bus sprendžiama, ar
teikti dokumento projektą Seimui.
Teisingumo ministerija nepranešė, kada vyks Vyriausybės pasitarimas,
kuriam bus pateiktas minėtas įstatymo projektas. Rugpjūtį daugumai ministrų
atostogaujant, artimiausias Vyriausybės posėdis vyks rugpjūčio 20-ąją.
Įstatymo projekte siūloma įtvirtinti, kad šalies žydų religinių
bendruomenių bei kitų žydų bendruomenių nuosavybės teisių į išlikusį
nekilnojamąjį turtą perėmėju būtų pripažinta viešoji įstaiga Lietuvos žydų
paveldo fondas. Tuo siekiama išspręsti neaiškumus dėl subjektų, turinčių
teisę į nuosavybės teisių atkūrimą.
Numatoma, kad išlikęs žydų bendruomeninis turtas, perduotas Lietuvos žydų
paveldo fondui, bei kompensacijos už šį turtą turi būti naudojami Lietuvos
žydų religiniams, kultūros, švietimo, mokslo ir labdaros tikslams.
Pagal šį projektą, nuosavybės teisių atkūrimo klausimus spręstų, t.y.
prašymus nagrinėtų bei sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo priimtų
speciali komisija.
Tikimasi, kad įstatymo pataisos Seimui bus pateiktos iš karto po spalio
12-ąją vyksiančių parlamento rinkimų.
Lietuva iki šiol skausmingai sprendžia, kaip kompensuoti žydams už
bendruomeninį turtą, kurį praėjusio amžiaus viduryje nusavino arba sunaikino
nacių ir sovietų okupacinės administracijos.
Šiuo metu religinių bendrijų teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą
atkūrimo tvarką Lietuvoje nustato 1995 metais priimtas įstatymas, kuriuo
remiantis žydų bendruomenei buvo grąžinti tik maldos namai, tačiau tik tie,
kurie turėjo aiškų teisių perėmėją.
Žydams planuojamo grąžintino turto sąraše yra 108 objektai, kurių rinkos
vertė pagal Registrų centro taikomą metodiką -174 mln. litų. Dar 30 pastatų
nuosavybę kol kas siekiama įrodyti.
Oficialaus surašymo duomenimis, 2001 metais Lietuvoje gyveno 4 tūkst.
žydų, iš kurių daugiau nei 3 tūkst. - Vilniuje. Iki Antrojo pasaulinio karo
Lietuvos žydų bendruomenė vienijo 220 tūkst. narių.