„Jokių mainų mes nedarome, niekas šito ir neprašo. Kol kas negirdėjau
jokių užuominų apie tai, sakysime, iš Vokietijos pusės. Visa, ką mes darome
šiuo metu - siekiame pateikti kuo išsamesnę informaciją apie padėtį,
susidarysiančią po 2009 metų uždarius Ignalinos atominę elektrinę“, - BNS
sakė šiuo metu atostogaujantis G.Kirkilas.
Vyriausybės vadovas patikino, kad Lietuva tokių galimų mainų nesvarsto ir
neketina siūlyti.
Premjeras teigė, kad Lietuvos pozicija dėl Šiaurės dujotiekio išlieka
nekintanti.
„Mūsų pozicija dėl Šiaurės dujotiekio nepasikeitusi - mes kalbame apie
ekologiją, kuri aktuali ir kitoms šalis, apie ką kalba ir Europos
Parlamentas. Ir jokių mainų čia būti negali“, - sakė G.Kirkilas.
Praėjusią savaitę remdamasis neįvardintu Lietuvos valstybės pareigūnu
Lenkijos dienraštis „Rzeczpospolita“ pranešė, esą apie galimus mainus bus
kalbama rugpjūčio 26 dieną vyksiančio Vokietijos kanclerės Angelos Merkel
vizito Lietuvoje metu.
Dienraščio kalbintas buvęs Lenkijos Seimo užsienio reikalų komiteto
pirmininkas Pavelas Zalevskis teigė manąs, kad toks sprendimas Lietuvoje dar
nepriimtas, bet galimas dalykas, kad politikai apie tai galvoja.
Europos Parlamento (EP) narys Vytautas Landsbergis BNS teigė girdėjęs
neoficialių užuominų apie galimus mainus, tačiau pabrėžė, kad jie
nesvarstytini.
Kita vertus, anot V.Landsbergio, sklindančios neoficialios žinios apie
galimus mainus, gali būti vertinamos ir kaip tam tikras ženklas, kad
Lietuvos pastangos reikalaujant Šiaurės dujotiekio poveikio aplinkai
vertinimo galimai nėra bevaisės ir projektą stumiančiųjų traktuojamos
rimtai.
Liepos pradžioje Europos Parlamentas pareikalavo, kad iki tiesiant
dujotiekį Baltijos jūros dugnu nepriklausomi ekspertai įvertintų jo poveikį
aplinkai, taip pat būtų apsvarstyti alternatyvūs jo maršrutai bei aiškiai
numatyta atsakomybė už galimą žalą.
EP nuomone, panašūs projektai turėtų būti įgyvendinami kartu su visomis
Baltijos jūros regiono šalimis, o ES vaidmuo juose turėtų būti svarbesnis.
Pernai Europos Parlamentas gavo dvi Lenkijos ir Lietuvos gyventojų
peticijas, kuriose nuogąstaujama dėl „Nord Stream“ dujotiekio, planuojamo
tiesti Baltijos jūros dugnu tarp Rusijos ir Vokietijos, poveikio aplinkai.
Lietuvos jaunųjų konservatorių lygos parengtą peticiją parėmė 18 Baltijos
šalių nevyriausybinių organizacijų, ją pasirašė apie 28 tūkst. gyventojų.
Atsakydamas į piliečių susirūpinimą, EP Peticijų komitetas parengė ataskaitą
šiuo klausimu, dėl kurios liepą balsavo visas Parlamentas.
„Nord Stream“ atstovai tąkart pareiškė, kad EP vykęs balsavimas
nepakoreguos nei projekto realizavimo terminų, nei statybos kaštų, nes
sutartys su dauguma „reikšmingų“ partnerių jau pasirašytos.
Rusijos dujų milžino „Gazprom“ kartu su vokiečių partneriais planuojamas
1,2 tūkst. kilometrų ilgio dujotiekis Baltijos jūros dugnu sujungtų Vyborgą
netoli Sankt Peterburgo su Vokietijos miestu Greifsvaldu. Pirmoji dujotiekio
šaka, kurios pralaidumas bus 27,5 mlrd. kubinių metrų per metus, turėtų
pradėti veikti 2010 metais, o abi šakos projektinį dujotiekio pajėgumą (55
mlrd. kubinių metrų per metus) turėtų pasiekti 2013 metais.
Projektą vykdo Rusija, Vokietija ir Olandija.
Apie galimą dujotiekio žalą aplinkai kalbama todėl, kad pasibaigus
Antrajam pasauliniam karui, antihitlerinė koalicija Baltijos jūroje
nuskandino maždaug 40 tūkstančių tonų cheminių ginklų. Didžiausios
kapavietės yra į rytus nuo Bornholmo ir į pietryčius nuo Gotlando salos.
Manoma, kad paskandintuose sviediniuose, bombose ir kituose sprogmenyse buvo
maždaug 13 tūkstančių tonų nuodingų cheminių medžiagų.
Lietuvoje, Lenkijoje ir kitose Baltijos jūros šalyse nuogąstaujama, kad
šioms medžiagoms patekus iš irstančių sviedinių į aplinką kiltų didžiulė
ekologinė katastrofa. Dėl šios priežasties manoma, kad planas tiesti
dujotiekį Baltijos jūros dugnu kelia grėsmę šios jūros aplinkai ir prie jos
esančių valstybių gyventojams.