Parlamentarai turbūt yra įsitikinę, kad jų pasiskraidymai būtini Lietuvos valstybės gerovei, nes degindamiesi kaitrioje saulėje jie mezga šaliai svarbius diplomatinius santykius su bantais ar zulusais.
Normalioje valstybėje visi turi teisę į savo nuomones, ypač jei ta nuomonė liečia viešą iš mokesčių mokėtojų pinigų išlaikomą asmenį. Laisvame krašte aš išsakau savąją opiniją, valdininkai lieka prie savosios, o skaitytojai pakomentuoja, kaip visa tai atrodo jiems.
Tačiau Lietuvos politikai vis atviriau ima žvalgytis į XVIII a. Angliją arba kopijuoti šių dienų Rusiją. Tų laikų Anglija griežtai cenzūravo viską, kas sakoma ar rašoma apie karališkuosius asmenis. Dėl to XVIII amžiaus pabaigoje susikūrusiose Jungtinėse Valstijose, siekiant atsiriboti nuo autokratiškos britų karūnos valdžios, tiek daug reikšmės suteikta Pirmajai Konstitucijos pataisai, ginančiai nuomonės laisvę.
Rusija viešai uždarinėja nepatinkančius spaudos leidinius ir žada uždrausti jaunimo judėjimus – gotus ir pankus.
Artėjant rinkimams – koks atsitiktinumas! – Lietuvos parlamentarai užsimanė, kad su jais būtų elgiamasi kaip su karaliais, ir nutarė apriboti galimybes reikšti nuomones tiek straipsnius komentuojantiems skaitytojams, tiek žurnalistams.
Jono Čekuolio, Laimos Mogenienės ir kt. inicijuojamuose Visuomenės įstatymo pakeitimuose užsimota iš naujo apibrėžti, kas yra nuomonė, kam ją leidžiama turėti ir kas laukia tų, kurie negalės įrodyti, kad jų nuomonė yra „teisinga“.
Pirmiausia Seimo nariai nusitaikė į internetinių portalų komentatorius, tačiau nesunku įžvelgti, kad naujasis nuomonės apibrėžimas, jei taptų įstatymu, dar stipriau smogtų ir žurnalistams.
Politikai siūlo pataisą, pagal kurią „nuomonė privalo remtis faktais, pagrįstais argumentais“. Vadinasi, kiekvieną viešai reiškiamą nuomonę dar reikia ir pagrįsti įrodymais.
Politinių turistų atveju, norėdama išsakyti minėtąją nuomonę, turbūt turėčiau gauti kelių ekonomikos ekspertų išvadas su detalia išlaidų statistika, jų vertinimą, kiek ir ko valstybė prarado dėl Seimo nario kelionių. Nepakenktų ir politologų analizė apie tai, kokios šalys yra pačios svarbiausios Lietuvos užsienio politikai.
O gal būtų privalu greta savo nuomonės publikuoti egzotiškose užsienio šalyse pramogaujančių Seimo narių kaltės prisipažinimą?
Tokio negavus, nuomonę turbūt turėčiau pasilaikyti sau, kitaip būčiau nubausta.
J.Čekuolis greičiausiai jau seniai pamiršo, kad pačiam yra tekę dirbti žurnalistu. Abejoju, ar tuometis sporto komentatorius kiekvieną sportininko veiksmą aikštelėje grindė neginčijamais faktais ir kruopščiai paruoštais grafikais, ar tikrai vengė subjektyvumo ir aštresnio žodžio.
Faktai ir nešališkų ekspertų analizės yra svarbūs analitiniuose straipsniuose ar reportažuose. Internetinėje erdvėje kaip tik vis daugiau vietos užima nuomonės, požiūriai ar reportažai, kuriuose nevengiama subjektyvaus požiūrio ir pramogos.
Anot neseniai „Reuters“ atliktos apklausos, daugelis JAV laikraščių redaktorių yra įsitikinę, kad spauda elektroninės žiniasklaidos amžiuje išgyvens tik tokiu atveju, jei taps dar subjektyvesnė, nei yra dabar. Pliki faktai be jokios už jų stovinčios asmenybės ar kontroversiškos nuomonės skaitytojus mažai bedomina.
Amerikos kompanijų vadovai ir žurnalistai jau baigia susitaikyti, kad tinklaraščių ir naujienų agregatorių įtaka yra ne mažesnė nei įprastinių žiniasklaidos priemonių. „Drudge Report“ ar „The Huffington Post“ verčia politikus drebėti, o reklamos užsakovus – išleisti nemažas sumas.
Lietuvos politikai, užuot su tuo susitaikę, nusprendė pasinaudoti autoritarinės Rusijos metodais. Kaip sako amerikiečių patarlė, nepatinka žinia, užmušk ją atnešusį pasiuntinį. Nervina nešvarius darbelius paviešinantys ar nepalankias nuomones reiškiantys žurnalistai, nepagiria internetinių portalų komentatoriai – laikas subjektyvias nuomones uždrausti.
Pavyzdžiui, JAV spauda yra pakankamai konservatyvi ir atsargi. Tačiau nuomonių skiltyse, net ir pačių rimčiausių, pagrindinių laikraščių, šventų karvių nėra.
Ilgametė „The New York Times“ skiltininkė Maureen Dowd apie aukščiausius šalies politikus dažniausiai rašo pravardėmis, neretai juos pateikdama kaip komiškus ar apgailėtinus personažus.
Dabartinis prezidentas George'as W.Bushas įvardijamas tiesiog kaip W arba Sūnelis. Jo tėvas, 41-asis JAV vadovas, tiesiog numeriu – 41 – arba pravarde Tėvelis. Apie buvusį JAV viceprezidentą, Nobelio premijos laureatą, Alą Gore'ą M.Dowd yra rašiusi taip: „Alas Gore'as yra toks moteriškas, visapusiškas bei ekologiškai teisingas, kad jis praktiškai gali žindyti“.
Jeigu Lietuvos politikams būtų leista įvykdyti V.Putino rusiško stiliaus cenzūrą, o M.Dowd dirbtų Lietuvoje, ji turbūt privalėtų savo nuomonę pagrįsti faktais. Pavyzdžiui, medikų pažyma, kad A.Gore'as yra tiek sumoteriškėjęs, kad gali žindyti. Nėra pažymos – nuomonę pasilaikyk sau.
Kol kas nereikia jokių naujų suvaržymų, ir taip Lietuvos žurnalistai dirba ne pačiomis lengviausiomis sąlygomis. Jie nuolat neįtinka ne tik politikams, bet ir kitiems jų siužetų objektams. Tereikia prisiminti sumuštą Audrę Kudabienę ar nuo rabino į nosį gavusį fotografą.
Tuo metu Lietuvos garsenybės, su kai kuriomis išimtimis, gyvena šiltnamio sąlygomis. Pavyzdžiui, pop žvaigždėms vis dažniau pavyksta teismuose išsireikalauti, kad jie būtų pripažinti neviešais asmenims ir spaudos leidiniai, paskelbę jų gyvenimo faktus, gautų solidžias baudas.
Tiesa, Holivudo saldainiukai taip pat kartais „dėl akių“ paverkia dėl juos persekiojančių paparacų. Tačiau jau tą pačią dieną jų agentai patys praneša paparacams, kada ir kur „netyčia“ nusmuks kokios nors žvaigždės kelnaitės, ar populiarus Holivudo eržiliukas „slaptai“ pabučiuos svetimą žmoną.
Apie pop žvaigždžių ir paparacų sutartis prieš keletą savaičių rodytame Larry Kingo pokalbių šou pasakojo garsiausi Holivudo paparacai ir jų vadovai. Toje pačioje laidoje dalyvavęs psichologas juokėsi iš žvaigždžių skundų dėl pažeisto jų privatumo. Pasak jo, skandalai ir nuolatinis dėmesys žvaigžėms yra būtini. Priešingu atveju, jos netektų savo garsenybės statuso ir visų su tuo siejamų privalumų.
Kai Los Andžele keletas žvaigždūnų pamėgino agituoti dėl suvaržymų paparacams, gavo griežtą vietos valdžios, policijos ir fotoagentūrų vadovų atsakymą: patys pasirinkote, kuo būti, todėl dabar nedejuokite. Kad turėtumėte už ką valgyti, jums reikia žiniasklaidos.
Taigi, ponios ir ponai Seimo nariai, Lietuvos pop princai bei princesės. Nepatinka žurnalistų dėmesys – eikite šluoti gatvių, skinti obuolių ar vairuoti traktorių. Darykite savo darbą, o žurnalistams ir skaitytojams palikite teisę į nuomonę.