Užsienio reikalų ministras P.Vaitiekūnas skrenda į Gruziją (atnaujinta 17 val. 41 min.)

V.Adamkaus, kuris padėtį Gruzijoje penktadienį aptarė su ES užsienio politikos vadovu Javieru Solana ir Gruzijos prezidentu Michailu Saakašviliu, nuomone, Gruzijoje įsiplieskęs karinės įtampos židinys turi kelti rūpestį tarptautinei bendruomenei.

Prezidentas informavo J.Solaną ir M.Saakašvilį, kad į Gruziją penktadienį yra siunčiamas Lietuvos užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas, kuris bus pasirengęs informuoti ir ES partnerius apie padėtį Gruzijoje.

Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija, padėtį Gruzijoje P.Vaitiekūnas aptarė su Latvijos, Lenkijos, Suomijos, Švedijos ir Ukrainos užsienio reikalų ministrais.

„Kreipiamės į tarptautinę bendruomenę, pirmiausia Europos Sąjungai pirmininkaujančią Prancūziją ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos pirmininkę Suomiją, prašydami imtis neatidėliotinų veiksmų padėčiai sureguliuoti,“ - sakė šalies vadovas.

Pasak jo, Rusijos taikdariai Pietų Osetijoje neatlieka jiems patikėtos misijos.

„Pranešimai apie tai, kad apšaudomi ne tik Pietų Osetijos kaimai, bet ir kitos Gruzijos teritorijos, kelia naujų klausimų dėl Rusijos veiksmų. Akivaizdu, kad iki šiol naudoti šio konflikto sprendimo būdai ir derybų formatai nedavė lauktų rezultatų“, - kalbėjo V.Adamkus, pažymėjęs, kad Lietuva rėmė ir remia Gruzijos teritorinį vientisumą.

Penktadienį aplink atsiskyrusio Gruzijos Pietų Osetijos regiono sostinę Cchinvalį vyksta mūšiai. Gruzijai, kurioje yra paskelbta visuotinė mobilizacija, bandant atgauti šios teritorijos kontrolę gruzinų kariuomenė ir karo lėktuvai atakuoja separatistų pajėgas.

Tbilisio meras Gruzijos televizijai sakė, jog penktadienį trims - nuo 15 val. iki 18 valandos (nuo 14 val. iki 17 val. Lietuvos laiku) - valandoms atakos prieš atsiskyrusį Pietų Osetijos regioną bus nutrauktos, kad civiliai gyventojai galėtų pasitraukti.

Lietuvos politologai skirtingai vertina konfliktą Gruzijoje

Lietuvos politologų vertinimai dėl Gruzijos perspektyvų įstoti į NATO įsiplieskus kariniam konfliktui Pietų Osetijoje - išsiskyrė: vienų nuomone, pastarųjų dienų įvykiai Gruzijoje gali paspartinti šios šalies suartėjimą su NATO, kitų nuomone, kilusi įtampa menkina Gruzijos galimybes patekti į NATO.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) direktorius Raimundas Lopata mano, jog įtampa tarp Gruzijos centrinės valdžios ir faktiškai atsiskyrusio jos regiono didina Gruzijos galimybes pateikti į Aljansą.

Tuo metu TSPMI dėstytojas apžvalgininkas Kęstutis Girnius mano, kad konfliktas užkerta kelią šiems Gruzijos siekiams.

R.Lopatos nuomone, niekam nėra paslaptis, kad prie įtampos kūrimo Pietų Osetijoje prisideda Rusija. Anot politologo, gruzinai visada bandė tai pasakyti Vakarams, tačiau reikiamos reakcijos nesulaukė.

„Gruzija visąlaik sakė, kad NATO suteiktų stabilumą. Šis konfliktas tik parodo, koks stabilumas regione yra be NATO. Manau, kad karinis konfliktas padidins Gruzijos šansus (gauti NATO narystės veiksmų planą - BNS)“, - sakė R.Lopata.

Apžvalgininkas K.Girnius BNS dėstė priešingą nuomonę. Jis tvirtino, kad Gruzijos valdančiųjų smurtas prieš separatistinę Pietų Osetiją gerokai mažina galimybę užsitikrinti vietą Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje.

Anot politologo, visų pirma Gruzija neatitinka šalims - NATO kandidatėms keliamo reikalavimo užtikrinti savo teritorijos vientisumą.

„Tiesa, tai priklausys nuo pačios NATO reakcijos (į konfliktą - BNS)“, - teigė politologas.

Gruzijoje šiuo metu padėtis itin pavojinga ir K.Girnius teigia nesuprantąs, kodėl Gruzija apskritai ėmėsi puolimo prieš osetinus.

„Taip metamas iššūkis ir Rusijai bei naujam jos prezidentui D. Medvedevui - atsirado pretekstas jai imtis užtikrinti saugumą ne tik Osetijoje, bet ir Abchazijoje. Jei Rusija ir susitaikytų su faktu, kad kariniais veiksmais Gruzija atgaus prarastą Pietų Osetijos teritoriją, vėliau ji tik atkakliau priešintųsi Abchazijos grįžimui į Gruzijos sudėtį“, - kalbėjo K.Girnius.

Anot politologo, konfliktinė situacija ne tik sudaro pretekstą Rusijai įsikišti į konfliktą ir tenkinti savo interesus, bet ir pakerta jau dabar itin mažą separatistų pasitikėjimą gruzinais.

„Po šio puolimo atskilėliai dar mažiau tikės gerais Gruzijos pažadais“, - sakė K.Girnius.

Penktadienį aplink atsiskyrusio Gruzijos Pietų Osetijos regiono sostinę Cchinvalį vyksta įnirtingi mūšiai. Gruzijai, kurioje yra paskelbta visuotinė mobilizacija, bandant atgauti šios teritorijos kontrolę gruzinų kariuomenė ir karo lėktuvai atakuoja separatistų pajėgas.

Pastaraisiais mėnesiais įtampa tarp Gruzijos ir jos separatistinių regionų - Pietų Osetijos ir Abchazijos - išaugo ir kai kuriais atvejais pasiekė kritinę - ginkluotų susirėmimų - ribą. Tai įvyko Rusijai pareiškus, jog bus siekiama glaudesnių santykių su jos palaikomais regionais.

Maskva Pietų Osetijoje yra dislokavusi taikdarių pajėgas, tačiau Tbilisis siekia, kad Rusijos taikdarius pakeistų tarptautinės pajėgos.

Vakarai ne kartą ragino Maskvą sušvelninti ginčą su Tbilisiu, kad būtų galima išvengti smurto regione.

Pietų Osetija atskilo nuo Gruzijos 1991 metais žlugus Sovietų Sąjungai. Atsiskyrimo metu kilęs karinis konfliktas pareikalavo tūkstančių gyvybių.

Dukart - 1992 ir 2006 metais Pietų Osetijos gyventojai balsavo už nepriklausomybę nuo Gruzijos. Tačiau tarptautiniu mastu referendumai nebuvo pripažinti.

Lietuvos diplomatas: „Rusija vykdo agresiją“

Separatistinėje Pietų Osetijoje, kurioje vyksta ginkluoti gruzinų ir sukilėlių susirėmimai, savo agresiją vykdo Rusija ir taip įgyvendina ne kartą matytą scenarijų, - įsitikinęs Lietuvos diplomatas.

„Agresiją, kurią būtina pristabdyti, Rusija demonstruoja ir tiesiogiai, ir per nuolatinę karinę bei kitokią paramą separatistiniams regionams. Tokia Rusijos politika privedė prie vakar dienos osetinų puolimų, į kurį teisėtomis priemonėmis Gruzijos pusė privalėjo sureaguoti“, - penktadienį BNS sakė neįvardytu norėjęs likti Užsienio reikalų ministerijos atstovas.

Pasak jo, Gruzijoje įgyvendinamų įvykių scenarijus yra jau ne kartą matytas.

„1940 metų vasara, 1991-ųjų sausio 13-oji: įtampa didinama vasarą arba kažkokių didelių tarptautinių renginių, pavyzdžiui olimpiados, metu, kai didesnė dalis tarptautinių institucijų atostogauja ir yra sumažėjęs tarptautinės bendruomenės dėmesys“, - svarstė diplomatas.

Pasak oficialaus URM pranešimo, Gruzijos Gorio gyventojai Lietuvos ambasadai teigė, kad penktadienio rytą pradėtą miesto ir jo apylinkių apšaudymą galbūt vykdo ne osetinų pajėgos. URM taip pat atkreipė dėmesį, kad šie veiksmai pradėti po to, kai Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis ketvirtadienio vakarą įsakė visiems Gruzijos ginkluotiems daliniams neatidengti atsakomosios ugnies konflikto zonoje Cchinvalio regione.

„Atsižvelgiant į susiklosčiusią padėtį, didelį susirūpinimą kelia atvirai provokacinis Rusijos vadovybės pareiškimas, kuriuo Gruzija apkaltinta pradėjusi karo veiksmus. Tokiais pareiškimais įtampa dar labiau eskaluojama. Šiuo metu ypač reikia rimties ir visų šalių pastangų nutraukti smurtą“, - rašoma pranešime.

Gruzijoje susidariusią padėtį Lietuvos užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas penktadienį telefonu aptarė su Latvijos kolega Mariu Riekstiniu.

Penktadienį aplink atsiskyrusio Gruzijos Pietų Osetijos regiono sostinę Cchinvalį vyksta įnirtingi mūšiai. Gruzijai, kurioje yra paskelbta visuotinė mobilizacija, bandant atgauti šios teritorijos kontrolę gruzinų kariuomenė ir karo lėktuvai atakuoja separatistų pajėgas.

Pastaraisiais mėnesiais įtampa tarp Gruzijos ir jos separatistinių regionų - Pietų Osetijos ir Abchazijos - išaugo ir kai kuriais atvejais pasiekė kritinę - ginkluotų susirėmimų - ribą. Tai įvyko Rusijai pareiškus, jog bus siekiama glaudesnių santykių su jos palaikomais regionais.

Maskva Pietų Osetijoje yra dislokavusi taikdarių pajėgas, tačiau Tbilisis siekia, kad Rusijos taikdarius pakeistų tarptautinės pajėgos.

Vakarai ne kartą ragino Maskvą sušvelninti ginčą su Tbilisiu, kad būtų galima išvengti smurto regione.

Pietų Osetija atskilo nuo Gruzijos 1991 metais žlugus Sovietų Sąjungai. Atsiskyrimo metu kilęs karinis konfliktas pareikalavo tūkstančių gyvybių.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas penktadienį skrendą į Gruziją, kur sieks išsiaiškinti tikrąją padėtį šalyje.

Penktadienį išplatintame Užsienio reikalų ministerijos (URM) pranešime spaudai išreiškiamos abejonės dėl Rusijos veiksmų skaidrumo konflikte tarp Gruzijos ir separatistų Pietų Osetijos regione.

Naujausiais duomenimis, rugpjūčio 8 dienos rytą pradėtas Gorio miesto ir apylinkių apšaudymas ir tai daro galbūt netgi ne osetinų pajėgos. Šią informaciją Lietuvos ambasadai Gruzijoje patvirtino Gorio gyventojai.

URM atkreipė dėmesį, kad šie veiksmai pradėti kaip tik po to, kai Gruzijos prezidentas M.Saakašvilis rugpjūčio 7 dienos vakare įsakė visiems Gruzijos ginkluotiems daliniams neatidengti atsakomosios ugnies konflikto zonoje Cchinvalio regione.

„Atsižvelgiant į susiklosčiusią padėtį, didelį susirūpinimą kelia atvirai provokacinis Rusijos vadovybės pareiškimas, kuriuo Gruzija apkaltinta pradėjusi karo veiksmus. Atkreipiame dėmesį, kad tokiais pareiškimais įtampa dar labiau eskaluojama. Šiuo metu ypač reikia rimties ir visų šalių pastangų nutraukti smurtą“,- rašoma URM pranešime spaudai.

„Norime dar kartą atkreipti dėmesį, kad paskutinių dienų įvykiai tik toliau sėja abejones ar šalis, prisiėmusi „taikdario misiją“, sugeba ją vykdyt. Tai patvirtina ir šios nakties svarstymai Jungtinių Tautų Saugumo taryboje. Lietuva ne kartą pasisakė ir galime šiandien dar kartą pakartoti, kad yra būtina kuo skubiau keisti dabartinius neefektyvius taikos palaikymo mechanizmus ir formatus“, - rašoma URM pranešime spaudai.

Anot ministerijos, ES turi galimybę išnaudoti politines ir diplomatines priemones padėčiai regione normalizuoti.

Lietuviams rekomenduojama nevykti

Lietuvos užsienio reikalų ministerija informuoja, kad Lietuvos ambasados Gruzijoje duomenimis, kariniai veiksmai vyksta Pietų Osetijoje, Gorio mieste ir aplink jį.

„Rekomenduojame Lietuvos piliečiams nevykti į šiuos karinių veiksmų apimtus rajonus ir jų apylinkes.

Gruzijoje esantiems Lietuvos piliečiams patariame registruotis Lietuvos ambasadoje Tbilisyje telefonais: +995 32 91 2933, +995 32 91 6487“, - rašome pranešime.