Alternatyvioji žemdirbystė skinasi kelią Rietavo valdose

Ir iki šiol prancūzai sraiges mėgsta. Per metus jie užaugina apie 10 tūkstančių tonų sraigių. Deja, Prancūzijoje natūraliai gyvenančias sraiges rinkti jau bemaž 40 metų draudžia įstatymai. Todėl pradėta šiuos gyvūnus veisti dirbtinai. Pastaruoju metu sraiges augina kone visas pasaulis. Ne išimtis ir Lietuva, kur jos veisiamos jau apie dešimtmetį.

Tačiau plečiantis sraigių ūkiams didėja ir jų paklausa. Galbūt todėl, vis garsiau kalbant apie alternatyvios žemdirbystės galimybę, mūsų šalyje sparčiai plečiasi ir kol kas dar daugeliui konservatyviųjų lietuvių neįprastas verslas – sraigių auginimas.

Regis taip neseniai rietaviškiai kraipė galvas ir stebėjosi dviem naujai įsteigtais elnių ūkiais. Tačiau visai neseniai Rietavo savivaldybėje atsirado, kaip jau tikriausiai supratote, dar keistesnis, dar neįprastesnis ūkis – Sraigių ūkis. Jį čia įsteigė „ateiviai“ iš kito šalies rajono – Klaipėdoje įregistruota įmonių grupė „Bonus Ventus“. Tiesa, konkrečiai sraigių ūkiui vadovauja artimesnė mūsų kaimynė – iš Plungės kilusi Agnė Radvilavičiūtė.

„Žemės ūkio bendrovės „BV Terra“ direktore tapau, galima sakyti, visiškai atsitiktinai. Neturiu jokių sąsajų nė su žemės ūkiu, nė su Rietavu. Paprasčiausiai įsidarbinus „Bonus Ventus“ firmoje gavau pasiūlymą steigti alternatyvios žemdirbystės ūkį bei jam vadovauti. Sutikau, ir štai, aš - čia“, - tarsi pokštaudama pasakoja Agnė.

Ji neslepia, kad kol kas apie sraigių auginimo subtilybes išmano dar labai nedaug. Mat juo smulkiau į verslą, nesvarbu koks jis bebūtų, giliniesi, tuo labiau supranti, kad nieko nežinai. A.Radvilavičiūtės vadovaujama bendrovė įsisteigė visai neseniai – birželio pradžioje. O sraigės Rietavo savivaldybėje apsigyveno dar vėliau.

„Kol kas žengiame pačius pirmuosius žingsnelius. Todėl klausimų mums patiems iškyla daugiau, nei galime pateikti atsakymų. Žinau tik tiek, kad man šitas verslas patinka. Taip pat galiu garantuoti, kad firmos investicijos į šį ūkį bus ilgalaikės. Visi „už“ ir „prieš“ ne vieną kartą buvo apsvarstyti įmonių grupės susirinkimuose, atsakingai pasvertos visos ūkio vystymo galimybės.

Svarstome jas ir šiuo metu. Rudenį planuoju vykti į Italijoje organizuojamą seminarą sraigių augintojams. Galbūt ateityje ūkį plėsime arba perkelsime į kitą vietovę. Bet tai jau – ateities klausimas. Dabar – tiek sraigės, tiek mes - jų augintojai, išgyvename tyrinėjimo ir laukimo laikotarpį“, - atvirauja ūkio vadovė.

Šiuo metu bendrovė „BV Terra“ jau yra Lietuvos sraigių augintojų asociacijos narė. Būtent iš čia, asociacijos prezidento Rolando Janušausko rūpesčiu, į Rietavą atkeliavo pirmoji, taip vadinama motininė, sraigių banda. A.Radvilavičiūtės teigimu, viename miško teritorijos hektare iškart apsigyveno viena tona sraigių. Naujai „iškepto“ ūkio direktorė pastebi, jog sraigės dienos metu miega.

Jų aktyvumas prasideda orui atvėsus, apie 22 valandą vakaro. Todėl sraigių „fermos“ teritorijoje gausu pavėsingų vietų: tiek natūralių, tiek dirbtinai sukurtų. Sraigės – šaltakraujai gyvūnai. Todėl jų gerovė labai priklauso nuo aplinkos sąlygų. Visų blogiausia, kad suaugusioms sraigėms ir jų jaunikliams reikalingos skirtingos sąlygos.

Vynuoginės (arba burgundiškosios) sraigės kiaušinėlius deda saulėtose, šiltose vietose į žemę, o išsiritusiems jaunikliams saulės spinduliai – pragaištingi. Būna, kad nuo per didelės kaitros žūsta ir suaugę gyvūnai. Agnė sako skaičiusi, kad šitos veislės sraigės išimtinais atvejais sugeba pasislėpti netgi 5 metrų gylyje. Jos ten miega apie 7 mėnesius. Maždaug 3 mėnesius įsirausę į žemę gyvena ir iš kiaušinių išsiritę sraigių mažyliai. Viena sraigė padeda apie 100 kiaušinėlių. Iš viso gyvūnas per savo gyvenimą palikuonių susilaukia tris kartus.

Beje, sraigės yra hermafroditai, tai yra palikuonis veda kiekvienas subrendęs individas. Manoma, jog Lietuvos klimato sąlygomis vynuoginės sraigės lytiškai subręsta bei pradeda poruotis tik trečiaisiais-ketvirtaisiais gyvenimo metais. Tad tie, kas mano, kad sraigių auginimas – lengvas arba tinginio darbas, skaudžiai klysta.

„Tai biznis, kuris reikalauja ne tik daug žinių, bet ir nemenkų investicijų, atkaklumo, veržlumo bei užsispyrimo“, - trumpai savo verslą apibūdina A.Radvilavičiūtė. O geriausiu sraigių ūkio verslo patarėju ji įvardija įgytą asmeninę patirtį. Mat jos žiniomis, kiekvienas sraigių augintojas pasakoja vis kitokias gyvenimo tiesas. Ir ne todėl, kad norėtų suklaidinti ar neišmanytų.

Paprasčiausia, kiekviename ūkyje yra skirtingos klimatinės, dirvožemio ir kitos vynuoginėms sraigėms būtinos sąlygos. Todėl niekas negali tiksliai pasakyti, kaip sraiges reikia prižiūrėti. „Vieni veisia sraiges laukymėse, kiti – miškuose, treti – derlingose žemėse, dar kiti – šiltnamiuose ir t.t.

Tad vieną teisingą ir tinkamą visiems ūkiams atsakymą vargu ar surasime. Viską reikia ištirti ir išsiaiškinti pačiam ūkio šeimininkui. Todėl ir mes, norėdami įsitikinti, kad mūsų pasirinkta ūkio šaka pasiteisins, neužveisėme didžiulės bandos. Aptvėrėme ir atitinkamais reikalavimais vadovaujantis įrengėme vos vieno hektaro plotą. Žiūrėsime, kaip mums seksis“, - šypsodamasi ir kviesdama užsukti po metų sako Agnė.

Verslininkė garantuoja, kad jos augintiniai per žiemą iš aptvertos teritorijos neišsilakstys. Nors... vienąkart jau taip buvo padarę. Tiesa, tuomet Agnė dar nežinojo paprastos subtilybės: vynuoginių sraigių „eismą“ geriausia reguliuoti elektriniu piemeniu.

O stebėti, kad gyvūnai neišsibėgiotų būtina. Todėl nuo šiol sraigių fermoje darbuojasi ir gyvūnų priežiūra kasdien rūpinasi samdomas darbuotojas. Pasirodo, netgi sraigės yra greitaeigės. Nors, atrodytų, kad jos šliaužia lėtai, Agnė pastebėjo, jog vos įveikusios aptvarą sraigės gana greitai ir lengvai įveikia nemenkus atstumus. Ypač, kai netoliese užuodžia esant joms mielą valgį..

Nors apie produkcijos rinkimą bei pardavimą kalbėti dar anksti (vynuoginės sraigės užauga per 2-3 metus) alternatyviosios žemdirbystės šalininkė A.Radvilavičiūtė tikisi iš savo verslo sulaukti gero „derliaus“. Jos nuomone, viskas, kas buvo būtina, jau padaryta – belieka laukti. „Pirmiausia, kaip dera tikriems ūkininkams įregistravome ūkį. Įstojome į sraigių augintojų asociacijos gretas. Tad dabar galime būti tikri, jog užaugintą gyvūnų kiekį laiku ir už tinkamą kainą mums pavyks parduoti.

Mat registruotų bandų šeimininkai už savo augintines gauna daugiau nei neregistruotų bandų turėtojai. Pavyzdžiui, už laukinių sraigių kilogramą Lietuvoje galima gauti iki 1 lito, o už registruotame ūkyje užaugintų – apie 2 Lt,“, - pasakoja sraigių ūkio direktorė. Ji įsitikinusi, kad parduoti sraiges jokių problemų nekils. Iš viso Lietuvoje veikia 4 sraigių perdirbimo įmonės, kurioms skirta maždaug 600 tonų sraigių kvota. Tad šių gyvūnų kol kas dar trūksta ir mūsų vietiniams perdirbėjams, kurie visą pagamintą produkciją išgabena į svečias šalis.

Paskaičiuota, kad iš 3 kilogramų gyvų sraigių gaunama maždaug apie 1 kg mėsos. Jis Europos Sąjungos senosiose valstybėse kainuoja apie 3 eurus (maždaug 10 Lt/kg). Tačiau gyvūnų nameliai – kiautukai – nepalyginamai brangesni. Jų kilogramo kaina siekia net iki 14 EUR (48 Lt/kg). Mat, norint parduoti, perdirbtos sraigės vėliau vėl yra sudedamos į kiautukus. Pasauliniai šių delikatesų tiekėjai spėja, jog sraigių - vieno iš egzotiškiausių Prancūzijos maisto produktų - kainos gali smarkiai išaugti.

Tuo labiau, kad Prancūzijoje šiuo metu veikia tik keli sraigių auginimu užsiimantys ūkiai. O vien šioje šalyje jų suvartojama daugiau nei 14 tūkst. tonų per metus. Tad panašu, kad pigių sraigių laikas baigėsi. O bendrovė „BV Terra“ į šį „traukinį“ pataikė pačiu laiku.