„Lietuviai dar neįvertina šių rankų darbo muzikos instrumentų. Štai Kaliningrade neseniai daugybė žmonių bandė pagroti, pirko ir žavėjosi ...“, - pasakojo V.Talačkienė.
Luotų skaptavimu jos šeimos vyrai užsiima seniai, jau ištašė apie penkiolika, ilgiausias talpino dešimt žmonių. Jų dirbdintų luotų yra Kernavėje, Nidoje, Rumšiškėse ir kitose Lietuvos vietose.
Lietuvos jūrų muziejaus laivybos specialistai, kaip ir kasmet, Rusnėje pristatė keturias senąsias plokščiadugnes burvaltes. Salos etnokultūros centrą ir Jūrų muziejų sieja tvirti kūrybiniai ryšiai.
Rusniškis 80-metis Vaclovas Norkus pasakojo, jog kurėnais jaunystėje plaukė žvejoti. „Bet per audrą jie labai greit virsta ir skęsta, o luotai, kuriuos čia skaptuojate, žūklei Kuršių mariose iš viso nepritaikomi – nei kur tinklų susidėti, nei laimikį parsiplukdyti“,- sakė šišioniškis.
Atmatos krantinėje iš žilvičių bučius pynė 16-metis rusniškis Vaidas Gricius, seno žvejo šišioniškio Heinco Goberio proanūkis. Paauglys savo gaminius pardavinėjo po 25 litus, - piltuvo formos nėgių žvejybos įnagius šiais laikais žmonės perka eksterjerui puošti, lauko vazonams sudėti.
Sudėjęs nuvargusius rankas šį kartą prie ugniakuro sėdėjo jo mokytojas 78-erių Ervinas Prūsas iš Girininkų kaimo. Jis atlydėjo į šventę savo draugę Ireną Leščinskienę, kuri iš šišioniškio pagautų ešerių ruošėsi virti žuvienė. „Šį trikojį katilą iš puikaus metalo pernai nukalė Dovilų gyvenvietės meistrai jų kaimo šventei. Aš viriau žuvienę, o jie atidavė man savo kūrinį“, - džiaugėsi moteris.
Netoliese savo kūrinius – vaistinių augalų mišinius ir arbatas iš jų - gyrė Rusnės salos gyventojas Virgilijus Skirkevičius. „Štai mira, kurią Trys Karaliai tik ką gimusiam kūdikėliui Jėzui davė“... Žmonės pirko ir šios, ir kitų vaistininko rekomenduotų augalų, žievių, šaknų, užpilų. „Stumbražolę ir aš labai vertinu“, - priėjęs gyrė Šilutės ligoninės chirurgas, rajono tarybos narys Algimantas Čeponis.
„O aš jums galiu duoti puostyti kontrabandinės anodijos“, - iš po skverno butelaitį ištraukė viena Rusnės muitininko Ginto Augustino pagalbininkė. Kas tai yra? „Tai eterio ir spirito mišinys, veikiantis nervų sistemą, svaiginantis, malšinantis skausmą ir nuo 1846 metų naudojamas narkozei. Prieš pirmąjį pasaulinį karą anodiją Klaipėdos krašto ir Žemaitijos gyventojai kontrabanda gabeno iš Rytų Prūsijos. Mieles, kavą, tekstilės gaminius, alkoholinius gėrimus, spaudą per sieną nešė apie 10 000 vietinių žmonių“, - šias žinias galima buvo perskaityti stende. Kažin ar yra mažiau dabar?
Buvo ir daugiau stendų. Nuotraukų ir aprašymų apie iškilius karšto žmones, Nemuno deltos regioninį parką, visuomeninę organizaciją Nemuno deltos namai. O laivai? Keturi motorlaiviai, keturios burvaltės ir keli kateriai, kaip ir pernai, plukdė norinčius pasigrožėti gamta nuo denio.
Pats moderniausias, tauragiškiui Liudui Urbonui priklausantis, neseniai 'už limoną“ įsigytas 45 vietų dviejų denių su mobiliuoju 380 kW elektros tiekimu, centriniu šildymu, dušais, namų kinu laivas iš Šyšos ir Atmatos santakos, kur švartuojasi, praplaukė nesustodamas. Verslininkas tik pasipuikavo – už valandą kelionės žada imti po 300 litų,o Laivininkų šventėje uždarbiauti nedrįso.