V.Landsbergis: „Vakarai turi praregėti - Gruzija neužpuolė Rusijos“ (papildyta)

Anot jo, „kadangi yra tokia rizika, kad būtent tokio matymo Vakarai pristigs, tai gali būti, jog gruzinai turėjo būti daug kantresni, net apšaudant jų kaimus“.

Rusijos siekis išprovokuoti karą Pietų Osetijoje buvo prognozuojamas, tokiai provokacijai pavykus, V.Landsbergio žodžiais, klausimas dabar tik vienas - „kaip toli eis Rusija“.

„Tarptautinė bendruomenė ten turėjo būti jau daug anksčiau ir turėjo nežaisti su tokiais apgaulingais dalykais, kaip tariami „taikdariai“ (Rusijos taikdariai Pietų Osetijoje - BNS). Iš mandagumo apsimesdavo, kad tiki, jog Rusija nori taikos. O jeigu nori sumažinti tokio abejingumo kaltę, tai turėtų bent jau dabar veikti labai ryžtingai - gali padaryti sprendimą, kad siunčia tarptautines pajėgas į Gruziją jos Vyriausybės prašymu, nes tas prašymas labai seniai buvo reiškiamas“, - BNS komentuodamas padėtį Gruzijoje kalbėjo V.Landsbergis.

Europos Parlamento (EP) nario manymu, tarptautinės organizacijos galėtų imtis griežtesnių diplomatinių priemonių Rusijos atžvilgiu, kuri kariauja svetimos valstybės teritorijoje.

„Šiaip ar taip, ten yra Gruzija, o Rusijos kariuomenė yra interventai. Reiktų taip matyti, taip vertinti ir pagal tai elgtis, t.y. apibrėžti, kaip Vakarų valstybės vertina Rusijos kariuomenės intervenciją į Gruzijos teritoriją ir karo veiksmus prieš Gruziją“, - kalbėjo EP Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Europos demokratų frakcijos narys.

Jis teigė ne kartą savo pasisakymuose perspėjęs, kad Rusija mėgins išprovokuoti gruzinus kokiems nors jėgos veiksmams, kad turėtų pretekstą masinei karinei intervencijai.

„Esu sakęs - kadangi Kaukazas prigrūstas Rusijos kariuomenės, o Maskva rodo atvirą neapykantą Gruzijos valdžiai, tai ta kariuomenė nėra ten tam, kad nebūtų panaudota, reikia tik priežasties. Atrodė, kad gruzinai stengėsi nepasiduoti provokuojami, tačiau dabar, kai jau prasidėjo karo veiksmai, o tarptautinių organizacijų ten nėra, kurios galėtų paliudyti ir įsikišti, tai Rusijos generolai gauna beveik laisvas rankas. Klausimas tik toks, ar jie stengsis ir pajėgs okupuoti visą Pietų Osetiją ir po to paskelbs, kad pripažįsta jos atsiskyrimą nuo Gruzijos, ar eis netgi toliau. Rusija gali eiti į Tbilisį, kad nubaustų Gruziją už kokius nors savo žuvusius karius“, - sakė V.Landsbergis.

Konservatoriaus manymu, vienas dabartinio karinio konflikto Gruzijoje tikslų - akivaizdus Rusijos interesas ir siekis sutrukdyti Gruzijos pakvietimui į NATO

„Anksčiau Vokietija blokavo Bukarešte NATO narystės veiksmų planą Gruzijai, po to, Vokietija pasiūlė savo taikos planą Gruzijos vidiniams konfliktams. Gruzija jo neatmetė, bet atmetė separatistai, už kurių stovi Maskva. Taip turėjo susidaryti padėtis, kuomet Vokietijai būtų buvę sunkiau blokuoti metų pabaigoje narystės NATO veiksmų plano suteikimą Gruzijai, nes Gruzija pasirodė priimanti taikos pastangas, o separatistai - ne. Nauja stadija - šis konfliktas, kuris duoda naujus argumentus, kad Gruzijos dar negalima kviesti į NATO net tolimoje perspektyvoje ir tada Rusijos jėgos diplomatija mažų mažiausiai pasiekia tokį savo tikslą. Šis motyvas turėjo būti matomas ir tada tampa aišku, kad karinis konfliktas - Rusijos sėkmė“, - svarstė europarlamentaras.

Pasak V.Landsbergio, Lietuva „įžvalgiai siekė, kad ES derybose su Rusija būtų svarstomi Rusijos ir jos kaimynų (įšaldytų konfliktų Moldovoje ir Gruzijoje - BNS) klausimai“.

„Didžiausia įtampa ir pavojingiausias taškas ir buvo Gruzija. Dabar, kaip matome, tai pasitvirtinto. Lietuva galėtų pabandyti gauti kokią nors informaciją, kas buvo pasiekta per ES ir Rusijos viršūnių susitikimą (birželio pabaigoje Vakarų Sibire - BNS), jei tie klausimai iš tiesų buvo aptarinėjami. dėl kurių buvo suteiktas mandatas. O jei ES viršūnės, turėdamos mandatą net nelietė šio klausimo pokalbiuose su D.Medvedevu ir paliko jam laisvas rankas, tai turi prisimti atsakomybę. Todėl Lietuvos Vyriausybės klausimas Europos Komisijai turėtų būti - kas buvo padaryta įtampos mažinimui Gruzijoje, ką padarė ES eidama į derybas dėl naujos sutarties su Rusija“, - sakė V.Landsbergis

Šeštadienį kalbėdamas telefonu su buvusiu Ukrainos prezidentu Leonidu Kučma prezidentas Valdas Adamkus pabrėžė, kad būtina išjudinti tarptautinę bendruomenę sprendžiant karinį konfliktą Gruzijoje.

Anot prezidento atstovės spaudai Ritos Grumadaitės, prezidentas šeštadienį paskambino L.Kučmai ir pasveikino buvusį Ukrainos vadovą su 70 metų jubiliejumi, pažymėdamas, kad L.Kučma - visuomet laukiamas svečias Lietuvoje.

„Prezidentas su L.Kučma aptarė susidariusią padėtį Gruzijoje. V.Adamkus pabrėžė, kad būtina išjudinti tarptautinę bendruomenę ir sutelkti visas pastangas, kad būtų sustabdyta agresija prieš Gruziją“, - BNS sakė R.Grumadaitė.

Lietuvos vadovas L.Kučmos prašė išnaudoti savo patirtį ir ryšius padedant spręsti karinį konfliktą Gruzijoje.

P.Vaitiekūnas susitinka su Gruzijos vadovais

Lietuva yra labai susirūpinusi dėl įvykių Gruzijoje ir juose įžvelgia agresijos požymių, Tbilisyje pareiškė Lietuvos UR ministras Petras Vaitiekūnas.

Kartu jis pabrėžė, kad Gruzija nėra viena, ji turi draugų ir partnerių, tačiau šalis turi elgtis išmintingai ir rasti išeiti iš susidariusios padėties.

„Atvykau čia išreikšti mano paramą, supratimą ir Lietuvos solidarumą su Gruzija ir jos žmonėmis šioje sudėtingoje situacijoje“, - sakė P.Vaitiekūnas spaudos konferencijoje po dvišalio susitikimo su Gruzijos užsienio reikalų ministre Eka Tkešelašvili.

Ministrų susitikimas vyko šeštadienį ryte Tbilisyje, URM pastate, iš kurio dar naktį dėl galimų atakų grėsmės buvo evakuoti žmonės. Šeštadienį ministerijos darbas po truputį grįžo į vėžias.

Vėliau kalbėdamas su žurnalistais, P.Vaitiekūnas sakė, kad susitikime buvo detaliai supažindintas su naujausia informacija, kokius nuotolius patyrė Poti uostas ir pasienyje su Pietų Osetija esantis Goris, kuris šeštadienį ryte vėl buvo stipriai atakuotas.

Vėliau šią informaciją P.Vaitiekūnas perduos ES kolegoms ir Briuselyje, NATO šalims.

Su Gruzijos ministre jis taip pat aptarė kokios diplomatinės ir humanitarinės pagalbos oficialusis Tbilisis tikisi iš Lietuvos. Anot P.Vaitiekūno, svarbu, kad tarptautinė bendruomenė „nelieka šio konflikto nuošalyje, o vis aktyviau įsitraukia į jo internacionalizavimą ir sprendimą“.

„Reikia ieškoti kelių, kaip išeiti iš konflikto, ir kad Gruzija išeitų su mažiausiais nuostoliais, nesugriauta, išlaikiusi teritorinį vientisumą ir euroatlantinę integracijos kryptį“, - kalbėjo ministras.

Rusijos ir jos provakarietiškos kaimynės Gruzijos pajėgos šeštadienį toliau įnirtingai kovoja separatistiniame Pietų Osetijos regione. Rusijos lėktuvai bombarduoja netoli Osetijos esantį Gruzijos Gorio miestą.

Ukraina sveikina Lietuvos pastangas

Ukraina sveikina aktyvų ir intensyvų Lietuvos vaidmenį siekiant išspręsti karinį konfliktą Pietų Osetijoje.

Tai BNS sakė Tbilisyje viešintis Ukrainos užsienio reikalų viceministras Konstantinas Jelisejevas. Jis pažymėjo, kad Ukrainos ir Lietuvos atstovai yra pirmieji aukšto rango pareigūnai, atvykę į Gruziją po to, kai Pietų Osetijoje prasidėjo kariniai veiksmai.

Be to, nuo šeštadienio Tbilisyje esantis Lietuvos užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas yra pirmasis ir ES šalies atstovas, atskridęs į Gruziją.

„Jau po mūsų atvyks visi kiti. Tai liudija, kad Lietuva ir Ukraina bando operatyviai reaguoti į saugumo iššūkius šiame regione“, - pabrėžė Ukrainos URM atstovas.

Kalbėdamas apie ES poziciją, K.Jelisejevas pabrėžė, kad ji galėtų būtų aktyvesnė ir konstruktyvesnė“. „Tikimės, ES palaikys Lietuvos ir Ukrainos iniciatyvas“, - pridūrė diplomatas.

Jo teigimu, Ukraina laikosi pozicijos, kad konflikto Pietų Osetijoje sureguliavimas turi vykti gerbiant Gruzijos teritorinį vientinsumą. „Gaila, kad Rusija iš taikdario tapo konfliktuojančia puse, todėl kviečiame Rusiją išvesti savo karius iš Gruzijos teritorijos ir nutraukti bombardavimus“, - pabrėžė Ukrainos diplomatas.

Anot K.Jelisejevo, Ukraina siekia mobilizuoti tarptautinės bendruomenės paramą teritorinio vientinsumo principui, nutraukti kraujo praliejimą bei pasodinti konfliktuojančias puses prie derybų stalo.

Penktadienį separatistiniame Pietų Osetijos regione kilo ginkluotas separatistų ir Gruzijos ginkluotųjų pajėgų konfliktas, į jį vėliau įsitraukė Rusijos kariuomenė. Šeštadienį Rusijos ir jos provakarietiškos kaimynės Gruzijos pajėgos toliau įnirtingai kovoja Pietų Osetijoje. Rusijos lėktuvai bombarduoja netoli šio regiono esantį Gruzijos Gorio miestą.

Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis šeštadienį pranešė, kad kreipsis į parlamentą su prašymu pritarti karo padėties šalyje įvedimui.