Šio renginio praėjusį sekmadienį tema „Rytai susitinka su Vakarais“ atsispindėjo ukrainiečių, vengrų ir lietuvių virtuvės patiekaluose, kurie buvo „patiekti“ vietinei publikai kartu su amerikietišku bliuzu, country bei roko muzika.
Tą dieną susirinkusiems grojo ir dainavo tokie atlikėjai kaip Emily Zuzik, Chaz DePaolo, Victoria Warne Band, Smokin‘ Joe Kubek& Bnois King, Bill Kirchen ir paties kunigo D.Staniškio suburtas džiazo muzikos ansamblis „The Midnight Ramblers“.
Tai buvo puiki proga visiems vakarinio Naujojo Džersio vakarų gyventojams rytų europiečiams ir vietiniams „St. John the Baptist“ ukrainiečių katalikiškos bažnyčios Whippany parapijiečiams susirinkti, sutikti naujų draugų, pasimėgauti Rytų ir Vidurio Europos šalių valgiais, tarp kurių populiarumo nestokojo ir lietuviškas bulvių plokštainis, įsigyti įvairių suvenyrų, kompaktinių plokštelių, gintaro dirbinių, medžio drožinių, paveikslų bei pasiklausyti geros muzikos.
Amerikiečiams tai buvo galimybė „paragauti“ Rytų ir Vidurio Europos tautų kultūros, na o mums - tai dar viena diena, kai galėjome paskanauti savo mėgstamų tradicinių patiekalų ar susipažinti su kaimyninių valstybių virtuve. Pavyzdžiui, ukrainiečiai labai mėgsta lietuvišką duoną, o jie patys garsėja savo pyragaičiais. Vengrai gamina gardžias dešras. Na, o amerikietiška muzika mėgstama visame pasaulyje. Beje, tai pirmas kartas, kuomet lietuvio kunigo iniciatyva šioje vietovėje suorganizuotas tarptautinis festivalis.
Nors tėvas D.Staniškis – Amerikoje gimęs lietuvis, jis labai didžiuojasi savo kilme. Taip pat, kaip paaiškėjo, jis puikus muzikantas. Tačiau lemiamu momentu metęs savo muzikinę karjerą jis nusprendė tarnauti Dievui, o tuo pačiu savo tautai ir visai žmonijai.
Taigi susipažinkime: kunigo Danieliaus Staniškio mama Mary – airių kilmės, o tėvas taip pat Danielius - grynakraujis lietuvis. Abu gimė Philadelphia, PA.
Tėvo tėvai Petras Staniškis ir Marija Čepukaitė taip pat gimę Pennsylvania valstijoje. Jiedu susipažino ir vėliau susituokė lietuviškoje Šv. Andriejaus bažnyčioje Philadelphia. Šioje šventovėje Danieliaus senelis buvo vargonininkas ir choro vadovas, o močiutė jame giedojo.
Vėliau kunigo Staniškio močiutė taip pat persikėlė gyventi į „Meilės ir Brolybės“ miestą, norėjo daugiau padėti tvarkytis ten apsigyvenusiam savo broliui kunigui Juozui Čepukaičiui, kuris buvo pirmasis Šv. Andriejaus lietuviškos parapijos klebonas.
Na, o kunihgo Danieliaus prosenelis Antanas Staniškis iš Marijampolės į Ameriką atvyko dar 1898-aisiais metais. Čia sutiko savo būsimąją žmoną Petronėlę.
Antanas Staniškis tapo vienu iš Šv. Andriejaus parapijos įkūrėjų. Kunigo D.Staniškio senelis Petras - pirmasis Antano sūnus, jis užaugęs dirbo staliumi. Kitas Amerikos lietuvio kunigo prosenelis (iš motinos pusės) Stanislovas Čepukaitis į Jungtines Valstijas atvyko 1892 m. iš Alytaus, kur turėjo savo ūkį. Vėliau čia įsikūrė ir jo žmona Ieva su šeima. Stanislovas, atvykęs į Ameriką, kurį laiką dirbo anglių kasyklose, po to tapo ūkininku.
Būsimasis dvasininkas Danielius Staniškis gimė ir užaugo Darby miestelyje (Filadelfija) priemiestyje. Jis buvo vienintelis vaikas šeimoje.
Mokėsi St. Cyril parapijos, vėliau Marist Prep mokyklose, studijavo Villanova universitete. Danielius studijavo ir Šv. Kazimiero popiežinėje lietuvių kolegijoje Vatikane, Šv. Tomo Akviniečio popiežiniame universitete, žinomame kaip Angelicum arba Russicum, Romoje.
Jis nuo vaikystės pajuto pašaukimą kunigystei ir tai niekada neišnyko.
Praėjus keliems metams po įšventinimo į kunigus, Danieliaus tėvai papasakojo jam, kad būsimajam kunigui gimus, vežant jį parodyti šeimai, jie sustoję Filadelfijos lietuviškoje šv. Andriejaus bažnyčioje, kurioje tuo metu tarnavo Staniškių giminaitis klebonas J. Čepukaitis.
Šis ir paklausęs Danieliaus tėvų, ar jie norėtų, kad kūdikis užaugęs būtų kunigu. Tėvai į tai atsakę teigiamai.
Tada kun. J.epukaitis pasiėmė vaiką ir nusinešęs jį prie Šv. Širdies atvaizdo statulėlės, kuri iki šiol yra Šv. Andriejaus klebonijoje, niekam negirdint sukalbėjo kelias maldas ir grąžino atžalą tėvams.
Po 27 metų jaunasis Danielius Staniškis iš tikrųjų tapo kunigu! Pats Danielius Staniškis iki jo įšventinimo į dvasiškių luomą minėtos istorijos nežinojo, todėl visa tai negalėjo turėti jokios įtakos jo pasirinkimui tarnauti Dievui. Štai tokios veiksmingos pasirodė giminaičio kunigo maldos.
Po įšventinimo į kunigus D. Staniškis tarnavo lietuviškoje Apreiškimo bažnyčioje Brooklyn (NY), vėliau Bizantijos katalikiškose parapijose Somerset, Trenton ir Flanders miestuose New Jersey valstijoje. Dabar jis yra klebono padėjėjas „Our Lady of Mercy“ katalikų bažnyčioje Whippany, NJ, o kelis kartus per mėnesį Šv. Mišias laikyti atvažiuoja ir į Elizabeth Šv. Petro ir Povilo lietuvių įkurtą parapiją. Kunigas taip pat palaiko ryšius su lietuviškomis Šv. Andriejaus bei Šv. Kazimiero parapijomis gimtojoje Philadelphia bei kiek gali joms padeda.
Kunigo senelis Petras Staniškis buvo Šv. Andriejaus parapijos vargonininkas ir choro, kuriame giedojo Danieliaus močiutė, vadovas. Trys Petro Staniškio broliai ir seserys, o ir Danieliaus pusseserė Loreta Staniškytė taip pat giedojo šiame chore. Atrodo, muzikalumas šioje šeimoje perduodamas iš kartos į kartą. Danielius ir pats vargonavo bažnyčioje prieš įstodamas į kunigų seminariją.
D.Staniškis dar besimokydamas mokykloje grodavo tuo metu populiarią muziką, tačiau oficialiai niekada nepriklausė jokiai grupei. Bet prieš septynerius metus jis pats įkūrė ansamblį. Anksčiau kunigas grojo solo akustine gitara, tačiau tai daryti vienam nėra labai lengva. Taigi jis pasikvietė vieną bendramintį groti kartu. Vėliau dar vieną, ir dar.
Taip susikūrė grupė. Vienu metu joje grojo net 6 žmonės. Dabar jų yra trys, o kartais prisijungia ir ketvirtasis.
Ansamblis per šiuos metus kelis kartus keitė pavadinimą. Seniau jis buvo žinomas kaip „The Revs“ (sutrumpinta nuo „The Reverends“ („Kunigai“), vėliau „Novus Ordo“ (lotyniškai tai reiškia „Naujasis Testamentas“). Dabar ansamblis pasivadino „The Midnight Ramblers“ („Vidurnakčio klajūnai“). Lietuvis kunigas ir jo kolegos groja įvairaus žanro muziką. Dar būdamas vaikas Danielius žavėjosi Ray’aus Charleso, Alberto Kingo ir Elmore’o Jameso atliekamais bliuzo kūriniais. Jam patinka ir liaudies („folk“) bei country stiliaus muzika. Daugelį savo mėgiamų muzikantų kunigui teko pažinti iš arčiau, tarp jų ir Ray Charlesą bei Albertą Kingą. Keli žymūs atlikėjai net grojo Danieliaus surengtuose koncertuose.
Nors kun. Danielius Staniškis tapo jau trečiosios kartos lietuviu Amerikoje, jis dar šiek tiek kalba lietuviškai, daug ką supranta, o ir neprastai skaito savo tėvo gimtąja kalba. Taigi gali laikyti pamaldas ir sakyti pamokslą lietuviškai. Visos mintys būna jo paties, nors draugas kun. Danieliui padeda jas gramatiškai taisyklingai užrašyti.
Kadangi D.Staniškis dažnai būna apsuptas lietuvių, paklausėme jo, ką apskritai mano apie mūsų tautą.
Dvasininkas atsakė, kad lietuviai – jam artimi žmonės ir jis juos visus myli. Kunigas labai didžiuojasi savo etnine kilme. „Lietuvių vardai čia, Amerikoje, labai išsiskiria iš kitų. Vieni gali savo pavardes pakeisti ir bandyti asimiliuotis tarp amerikiečių, o kiti nekeisdami tikrų vardų kartais jaučiasi nepatogiai, kuomet daugelis kitataučių negali jų ištarti ar užrašyti teisingai ir net suprasti, kas mes ir iš kur, kodėl esame kitokie. Aš manau, kad turėtumėme tuo tik didžiuotis. Tai ir pats visada dariau ir toliau darysiu“, – savo mintimis dalijasi Danielius Staniškis.
Pabaigai paprašiau kunigo pasidalinti mintimis apie religiją žmonių gyvenimuose šiandien, apie ką Amerikos lietuvis kalba taip: „O dėl religijos vaidmens tarpe mūsų... katalikybė Lietuvoje ir JAV kenčia dėl tų pačių problemų, tik skirtingos jų priežastys. Abiejose šalyse jaučiamas tikėjimo susilpnėjimas. Lietuvoje religija buvo ilgą laiką slopinama, uždarinėjamos kunigų seminarijos.
Amerikoje vis buvo bandoma atrasti kažką naujo, tačiau taip tolstama nuo religijos pagrindų. Bet tiesa nesikeičia. Ji - amžina. Jei tai, ko mus mokė Jėzus prieš 2000 metų, tapo tiesa, ji buvo tiesa ir prieš 500 metų, tokia išlieka ir šiandien. Keičiasi tiesos mokymo ir pristatymo metodai, tačiau pagrindas tebėra toks pats. Tikėjime surandame atsakymus į mūsų egzistencijos ir gyvenimo prasmės klausimus bei paaiškinimus kaip mes turėtumėme elgtis ir teisingai gyventi. Pavyzdžiui aš pats labai mėgstu muziką, tačiau atėjus laikui rinktis tarp muzikinės karjeros ir seminarijos, pasukau svarbesniu keliu“.