Kasdienė turgaus betvarkė
Neapsikentusi tokios padėties, Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) direktorė Zofija Cironkienė pati panoro įsitikinti, kas turguje parduodama vartotojams. Užsukus į Kauno Šilainių turgų, jai, deja, įsigilinti į parduodamų daržovių kilmę, kainas ar jų kokybę nepavyko. Prekeivių paklaususi, kodėl jie lenkišką produkciją įvardija kaip vietinę, direktorė buvo iškoneveikta.
Rėkdami apie savo teises turguje perpardavinėtojai gynė savo tiesą – kur nori, ten ir perka daržoves, nes visi esame ES rinkoje… Ginčytis su jais buvo beviltiška.
Pasak Kauno miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Veterinarijos skyriaus vedėjo Mariaus Kaziliūno, Lietuvai tapus ES nare į šalį gali įvežti ką nori. Tuo tarpu anksčiau suvakarėję lenkai – dideli konkurentai mūsų ūkininkams. ES teisės aktai galioja visai Bendrijai. „Turgaus administracijos veterinarijos-kontrolierių tarnyba atsakinga už parduodamos produkcijos kokybę, jos ženklinimą ir reikiamus dokumentus, – teigia Veterinarijos skyriaus vedėjas. – Maksimali bauda turgaus prekeiviui yra 100 Lt, tačiau jie prekiauja ne viename turguje, o šeimos nariai dar ir skirtingose vietose.“
Kai „Ūkininko patarėjo“ korespondentė kartu su M.Kaziliūnu ir Šilainių turgaus administracijos veterinarijos gydytoją-kontrolierę vaduojančia Regina Navickiene rugpjūčio 6 d. vaikščiojo po turgų, akivaizdžiai įsitikino, jog turgus yra turgus.
Daržoves parduodanti A. Oržekauskienė (Kauno r.) pateikė pažymėjimą, kad turi 0,75 ha žemės, tačiau deklaracija liudijo, kad jos daržovės iš lauko nurautos liepos 28 d. Kopūstų gūžių viršutiniai lapai buvo jau nupjauti, pačios gūžės neatrodė sultingos ir šviežios, kainų ant daržovių nebuvo, kaip ir etikečių, kuriose turi būti nurodyta produkcijos kokybės klasė ir kilmės šalis. „Kainų ant produkcijos nededame, nes pirkėjams leidžiame derėtis, – teigė ji, bet čia pat jos sūnus be jokių derybų pirkėjai svėrė pomidorus.
Arūnas Dembinskas turėjo patentą prekiauti ir sakė, kad parduoda ūkininko Algirdo Jackevičiaus (Vilkaviškio r.) užaugintas daržoves. Nors ant daržovių buvo pateiktos kainos, užrašas „lietuviškos“, tačiau įtarimą kėlė jų branda. Kad jos ne šviežios, liudijo liepos 27 d. pirkimo sąskaita. Etikečių su daržovių kokybės klasės nuoroda taip pat nebuvo.
„Veterinarijos gydytojų-kontrolierių pareiga – kad nebūtų šių pažeidimų, o produkcija turguje būtų šviežia ir kokybiška. Bet atlyginimus jiems moka turgaviečių administracijos ir jie kontroliuoja taip, kaip iš jų reikalaujama. O visiems privalu laikytis valstybės pateiktų reikalavimų, – „ŪP“ sakė M. Kaziliūnas. – Juk akivaizdžiai matyti, kurios daržovės lenkiškos, kurios – lietuviškos. Bet nesugavus už rankos kaip jos įsigytos, – sunku teisybę įrodyti.“
Tuo tarpu turgaus kontrolierė R.Navickienė tvirtino, kad dauguma prekiaujančiųjų – smulkių šeimos ūkių atstovai ir visa produkcija ant prekystalių tikrai lietuviška. O nuo gūžių kopūstlapiai lukštenami todėl, kad kopūstai atrodytų šviežesni.
Negi ginčysies su specialiste, nors ir plika akimi matyti, kuri daržovė 100 km gabenta, kuri vakare darže nurauta ar nuskinta.
Perpardavinėtojams - „aukso amžius“
„Ūkininko pažymėjimus gauti nesunku, kaip ir pirkimo sąskaitą, kuria galima naudotis ne vieną savaitę. Vieša paslaptis, kad už atitinkamą atlygį turgaus tarnybos prekeivių netikrina, – teigė LDAA vadovė Z.Cironkienė. – Jų priedanga – kad dabar nedraudžiama daržovių įsivežti iš bet kurios šalies, todėl nuo įvežtinės lenkiškos produkcijos ir lūžta prekystaliai. Be to, ji parduodama du tris kartus brangiau, nei kainavo Lenkijoje.“
Pasak LDAA direktorės, vartotojams gal ir nelengva susigaudyti, ką iš tikrųjų jie perka, bet patys prekybininkai ar augintojai, užsukę į turgų, atskiria įvežtines daržoves nuo lietuviškų.
Ne augintojų galioje sutramdyti supirkėjų–perpardavėjų verslą. Per naktį nelegaliai įvežus 24 t nedeklaruotų daržovių ir kainą pakėlus tik 10 ct/kg, vežėjas užsidirba 2,4 tūkst. Lt. O jei jis kainą pakelia 20 ar 30 ct/kg? Todėl nemaži įvežamų daržovių kiekiai suplaukia į šalies urmų prekybos bazes, turgus ir viešojo maitinimo įstaigas.
Rugpjūčio pradžioje Lenkijos bazėse burokėliai vidutiniškai kainavo 0,45–0,7; svogūnų ropelės – 0,65-0,8; šparaginės pupelės – 1,1-2,3; baltagūžiai kopūstai – 0,13-0,3; trumpavaisiai švieži agurkai – 0,7-1,5; raudonosios paprikos – 3-3,5; pomidorai – 1,3-1,5; jauni porai – 0,6-0,9; žiediniai kopūstai – 1,3-1,8 Zl/kg. Nelegalai paprastai produkciją perka tiesiai iš ūkių, tad ji kainuoja dar pigiau. Šilainių turguje rugpjūčio 6 d., – trečiadienį, pomidorai kainavo 2,5-3, kopūstai – 1, morkos – 2,5, agurkai – 2, kalafiorai – 3, burokėliai – 2, saldžiosios morkos – 2,5, bulvės apie 1,5, mažos svogūnų ropelės – 1, didelės ropelės – 2, paprikos – 5 Lt/kg. Savaitgaliais kainos pakyla.
„Šiemet didelė problema – ankstyvųjų kopūstų realizacija, nes jie gerai užderėjo, – teigia Z. Cironkienė. – Liepos antroje pusėje daržininkai kopūstus realizuodavo dar po 35-60 ct/kg, bet kai Lenkijoje jie atpigo iki 14-24 ct/kg, turguose pradėjo vyrauti lietuviškai lenkiški kopūstai.“ Pasak jos, kai tokia kopūstų pasiūla, didieji prekybos tinklai irgi nesiskaito su daržininkais.
Dažnai jie verčiami 100 ar 200 km į prekybos tinklų logistikos bazes atvežti toną ar 100 kg kopūstų. Šiuo atveju daržovių augintojo pelno nėra net ko skaičiuoti, o naktinės produkcijos įvežėjams ir perpardavinėtojams – aukso amžius.
Kopūstus teks aparti
Pagėgių savivaldybės (Tauragės apskritis) ŽŪK „Piktupėnų javas“ pirmininkas Algirdas Steponavičius, be kitų daržovių, augina įvairių veislių bei skirtingo ankstyvumo kopūstų. „Vidutinio ankstyvumo kopūstų realizacija pradėjo strigti, nes didmeninė bazė „Augma“ (Kretingos r.) jų neperka. Jie pakankamai turi įvežtinės produkcijos, – sako A. Steponavičius. – Šiuo laikotarpiu kopūstų savikaina siekia apie 35 ct/kg, o realizacijos kaina turėtų svyruoti apie 60 ct/kg. Derlius apie 50-60 t/ha, tad nedaug jų realizuojame vaikų darželiams, kavinėms, dalį produkcijos šaldome kamerose. Peraugusius kopūstus gali tekti užarti.“
Algimantas Vaupšas Kelmės r. 114 ha augina ne tik įvairaus ankstyvumo kopūstus, bet ir nemažai žalumyninių bei retesniųjų daržovių. Patys ankstyviausieji kopūstai realizuoti už tinkamą kainą, o dabar jų nebeperka, nes dideli kiekiai įvežami iš Lenkijos. Supirkimo kaina mažesnė nei 30 ct/kg ir šviežių gūžių realizuoti nebeapsimoka. „Kopūstus kertame atrankiniu būdu, šaldome, rauginame, tačiau realizacinės kainos tikrai nemažinsiu, geriau lauke aparsiu“, – teigia jis.
Tomas Baravykas (Anykščių r.) įvairaus ankstyvumo kopūstus augina beveik 10 ha ir teigia, kad jų realizacija įstrigo dėl perprodukcijos. Supirkimo kaina labai menka, neatsiperka net išlaidos gamybai. „Po 30 ct/kg parduočiau tik dalį kopūstų, – tvirtina T.Baravykas. – Visada yra paskutinis laiptelis, nuo kurio jau nėra kur žengti ar kitiems augintojams gadinti prekybos sandėrius. Nors turiu šaldytuvą ir kopūstus raugiu, tačiau ne vieną hektarą teks aparti.“